„Skunduose teigiama, kad taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neproporcingos, nepagrįstai pažeidė privatumą ir žurnalistų šaltinio apsaugos reikalavimus“, - pažymima BNS pranešime spaudai.
Naujienų agentūra BNS taip pat pat kreipėsi į valstybės vadovus kviesdama remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika įstatymu apibrėžti kategorijas asmenų, kurių atžvilgiu gali būti taikomi slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai.
Apie taikytas priemones Generalinė prokuratūra BNS informavo praėjusią savaitę. Susipažįstant su bylos medžiaga, paaiškėjo, kad tyrimo metu buvo leista klausytis 17 esamų ir buvusių BNS darbuotojų pokalbių telefonu ir atlikti slaptą BNS redaktorės sekimą, daryti vaizdo ir garso įrašus, filmuoti, fotografuoti, panaudoti visų rūšių vaizdo ir garso fiksavimo technines priemones, sekimo technines priemones.
Ikiteisminis tyrimas dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo buvo pradėtas praėjusių metų spalį, kai BNS paskelbė apie Valstybės saugumo departamento perspėjimus valstybės vadovams, jog Rusija rengia informacines provokacijas. Byla pirmadienį perduota teismui, įtarimai pareikšti prezidentės atstovei spaudai Daivai Ulbinaitei.
