Plečiasi teritorija
Nors pastaraisiais dešimtmečiais daugiausia naujų paviršinių karstinių reiškinių paprastai susiformuodavo pavasarį ar rudenį, pernai tokių įgriuvų atsirado jau baigiantis metams, gruodžio mėnesį.
Ypač nerimo sukėlė, kaip sako LGT direktorius Jonas Satkūnas, nauja karstinė įgriuva Vilkų miške, Panevėžio rajone. Ją aptiko į medžioklę išsiruošęs miško savininkas. Medžiotojas pasakoja, kad netikėtoje vietoje atsiradusi įgriuva vos nepasiglemžė jo šunų – juos teko gelbėti iš daugiau kaip 5 metrų gylio duobės, kurios skersmuo buvo apie 6 metrus. Panevėžio rajone, Krekenavos seniūnijoje esančiame Vilkų miške, atsivėrusi smegduobė nustebino ir karstinius reiškinius tyrinėjančius geologus. Jie atskubėjo apžiūrėti naujų įgriuvų – mat vieta, kur pastebėta smegduobė neįeina į šalies karstinių procesų teritoriją. Atvykę geologai netoli naujosios įgriuvos rado ir kelias daug senesnes smegduobes.
Tai rodo, kad tokių karstinių reiškinių čia gali būti ir daugiau. Todėl LGT specialistai dabar tikslina šio karstinio rajono ribas.
Iš naujų smegduobių paminėtina praėjusį pavasarį Pasvalio rajone, Trečionyse, prie Biržų-Raubonių kelio atsiradusi 2,7 m skersmens ir apie metro gylio karstinė įgriuva. Ji tarsi pažymi šio kelio 200 m ilgio ruožą, ties kuriuo nuo 2006 metų susidaro įspūdingi karstiniai reiškiniai.
Po vieną naują nedidelę karstinę įgriuvą užfiksuota Biržų, Ringailių, Juodelių, Paežerių kaimuose, dvi – Užubaliuose, šešios – Karajimiškio kaimo vakarinės dalies laukuose.
Smenga vienkiemis
Smegduobėmis itin turtingas Biržų rajonas. Drąseikių apylinkėse nauja 5,3 m skersmens ir apie 3 m gylio smegduobė susidarė vietoj užregistruotų senų nedidelių įgriuvų. Pernai Kirkilų kaime karstinių įgriuvų plotas padidėjo todėl, kad čia prasmego kai kurie ežerėlių krantai. Viena tokių įgriuvų – 12 m ilgio – susidarė Kirkilų (Ilgojo) ežero rytinio pakraščio krante. Pasak geologų, labai atidžiai reikia stebėti Šlepščių ir Rimgailių kelią, kurio važiuojamoji dalis ties autobusų stotele tarp Šlepščių ir Ežerėlių kaimų jau dabar pastebimai įlinkusi. Tai beveik 8 m ilgio, 4 m pločio ir apie 30 cm gylio įslūga, vietoj kurios bet kada gali susiformuoti nauja karstinė įgriuva.
Smego žemė ir kitose Biržų rajono vietose. Antai Pabiržės seniūnijos Naciūnų kaimo Šaltinio gatvėje susidarė gilesnė nei metro įgriuva, o atokiau nuo šio kaimo esančio Kaštonų gatvės vienkiemio gyventojus labai išgasdino požeminiai dundesiai.
Naciūnų kaime gyvenanti Stasė Briedienė net neabejoja, kad po šeimos namu yra didžiulė ertmė, į kurią bet kada galima nugarmėti. Prieš septynerius metus su šeima į vienkiemį atsikrausčiusi moteris dabar jau turi ne vieną įrodymą, kad šiame name gyventi pavojinga. Atvykę naujakuriai nieko blogo neįtarė net ir tada, kai Stasės mamos padovanoto namo kieme, vieną rytą vos keli metrai nuo langų išvydo smegduobę. Apie pusantro metro pločio ir metro gylio duobę jie patys užpylė žemėmis.
Maždaug prieš pusmetį moteris, būdama namuose, po grindimis išgirdo garsų braškėjimą ir stiprų dundesį. Išėjusi į kiemą S. Briedienė nieko įtartina nepastebėjo. Tačiau nerimą dar labiau pakurstė jos sutuoktinis Rimantas. Vyras prisipažino, kad tokį garsą namuose jis jau kartą girdėjęs. Tai atsitiko praėjusių metų sausį, kai S. Briedienė gulėjo ligoninėje.
Karstinių įgriuvų teritorijoje gyvenantys žmonės žino, kad taip dunda po žemėmis susidarančios ertmės. Jeigu viršutinis žemės sluoksnis neatlaiko, jis įgriūva į tuštumą. Sodybos gyventojams nerimą kėlė ir daugiau įtartinų požymių: skylanti namo siena, vienoje namo dalyje iš po grindų besiveržiantis šaltis ir drėgmė.
Skyrė pinigų
Praėjusį rudenį į S. Briedienės sodybą buvo atvažiavę geologai. Jie nemokamai netoli namo rankiniu būdu padarė du gręžinius bei atliko vadinamuosius elektotomografinius tyrimus. Nustatyta, kad po namu, maždaug pustrečio metro gylyje, iš tiesų yra tuštuma ir gyventi name – pavojinga. Geologijos tarnyba pranešė Biržų rajono savivaldybės administracijai, kad „geologinė situacija šiame sklype yra potencialiai pavojinga naujų karstinių įgriuvų susidarymo atžvilgiu ir gyventojų saugumas sietinas su padidinta rizika“.
Tačiau to mažai – pakankamai pagrįstam geofizinių tyrimų duomenų vertinimui būtina atlikti mažiausiai vieną tiriamąjį gręžinį ir jame atlikti inžinerinius bei geotechninius tyrimus. Po ilgų svarstymų Biržų rajono taryba nusprendė skirti iš rajono biudžeto 8000 eurų, kad sodyboje būtų atlikti keliasdešimties metrų gylio geologiniai gręžiniai. Po to bus padaryta išvada, ar name pavojinga gyventi ar ne.
Moteris prisipažino, kad jau šiek tiek apsipratusi su pavojumi, tačiau gyventi tokiuose namuose – nejauku. Pasakojama, kad smegduobės yra pasiglemžusios ne vieną pastatą.
Pasak senų žmonių, matyt, pasaulio pabaiga nebetoli, nes pastaruoju metu karstinės įgriuvos pradėjo vertis itin sparčiai. Senoliai kalba, kad smegduobės – velnių darbas. Paskutinę dieną, girdi, atsivers šimtai smegduobių, per kurias nelabieji į pragarą sutemps visus nedorėlius. Tačiau iki šiol jie žmonių nelietė, nors baimės įvaro nuolat. Pasakojama, kaip kartą per Biržų kraštą važiuojant čigonui prasivėrusi žemė. Žmogų išgelbėjo jaunas arklys, sugebėjęs atsispirti nuo virstančio medžio ir peršokti įgriuvą. Dar yra legenda apie du senukus, kuriems po kojomis irgi atsivėrusios įgriuvos. Vienas, girdi, išsigelbėjo užsilipęs ant tvarto durų, kitas – su ožka užsikoręs ant tvoros.
15 000 smegduobių
1999 metų birželio 13-ąją Pasvalyje, Žaliojoje gatvėje, atsivėrė net 14 metrų pločio 18 metrų gylio įgriuva tarp dviejų namų. Vieno namo sienos tik suskilinėjo, o kito savininkui nepasisekė – pusė jo dviejų aukštų namo nugarmėjo į duobę. Vyriausybė iš rezervo fondo skyrė pagalbą, bet ne tiek, kad galėtum pasistatyti naują namą.
O prieš kelerius metus dar liūdniau baigėsi Pasvalio rajono Morkūnų kaime, netoli Latvijos sienos, stovėjusio vieno daugiabučio gyventojams. Po pamatais atsivėrus smegduobei, namas ėmė griūti. Valdžia net 2 metus kuitėsi, kol rado trečdalį milijono, kad iškeldintų namo gyventojus. Pagaliau, kol neatsitiko nelaimė, namas buvo nugriautas ir sulygintas su žeme.
Lietuvoje užregistruota apie 15 000 smegduobių. Jos išsibarsčiusios didesniame nei 700 kvadratinių kilometrų plote. Laimei, dauguma jų – vos kelių metrų skersmens, tačiau įkritus užtektų sprandui nusisukti.
Dėl ko nei iš šio, nei iš to žemėje atsiveria gilios įgriuvos (geologai jas vadina karstinėmis)? Pasirodo, kalčiausias minkštas požeminis gruntas. Ten, kur arti žemės paviršiaus stūkso karbonatinių klinčių, dolomito ar gipso klodai, požeminis vanduo šias minkštas uolienas ilgainiui išplauna. Kai susiformuoja pakankamai didelė požeminė ertmė, dirva staiga įgriuva – štai ir visa paslaptis. Ypač minkštų gipso klinčių klodų yra aplink Pasvalį bei Biržus. Tas pats klodas tęsiasi ir į Latviją, kone iki pat Rygos. Tad karstinių įgriuvų („Karsta kritines“) gausu ir kaimyninėje Latvijoje.
Tokių vandens išplautų požeminių įgriuvų ir net didžiulių urvų gausu daug kur pasaulyje: Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Kinijoje, JAV, Argentinoje ir t.t. O pavadinimas „karstinė įgriuva“ neturi nieko bendra su žodžiu „karstas“. Pavadinimas „karstinė įgriuva“ kilęs iš regiono Slovėnijoje, kuris vadinamas Kras, kurio vokiškas pavadinimas yra „Karst“. Ten buvo ištirtos pirmosios tokios įgriuvos.
Floridoje dažnai atsiveria karstinės smegduobės, kai vanduo išplauna ertmes negiliai slūgsančiose korėtose klintyse. Vienos įgriuvos, atsivėrusios 1981 metais netoli Orlando miesto, skersmuo padidėjo iki 122 metrų. Tada smegduobė prarijo penkis sportinius automobilius, dviejų įmonių pastatų didžiąją dalį, vieną gyvenamąjį namą ir olimpinio plaukimo stadiono giliąją dalį.
Karvės ola
Lietuvoje bene garsiausia įgriuva (tiksliau – visa jų virtinė), yra Biržų pašonėje. Dar 1964 metais ši vieta paskelbta geologiniu draustiniu. Čia užsukęs rasi Ievos, Lapės, Geologų smegduobes, bet pati didžiausia ir garsiausia – Karvės duobė. Pasakojama, jog prieš du amžius, prie caro, šioje vietoje buvusi lygi ganykla. Vieną rytą valstietė atėjo pamelžti grandine pririštos karvės. Tačiau vos pradėjo darbą, ėmė klykti prabudęs kūdikis. Moteris paliko gyvulį ir nuskubėjo raminti vaiko. Staiga žemė kad sudundės! Sugrįžusi kaimietė radusi gilią duobę ir... grandinės likutį, o karvę buvo žemė prarijusi. Nuo to laiko smegduobė ir gavusi Karvės olos pavadinimą.
Tačiau tuo stebuklai nesibaigė. Kiek vėliau, medžioklės metu, vydamas kiškį, į Karvės olą įkrito Mantagailiškio dvarininko skalikas. Šeimininkas, gailėdamas brangaus šuns, pasiūlė didelius pinigus – 25 rublius – tam, kas ištrauks Karvės olos dugne telkšančiame ežerėlyje besimurkdantį skaliką. Persijuosęs ilga virve, kurios galas buvo tvirtai pririštas prie medžio, į olą nusileido vienas drąsuolis. Pamatę, kad šis nebejuda, žmonės vyrą ištraukė, tik kad jis jau buvo nebegyvas – drąsuolis nusinuodijo iš Žemės gelmių sklindančiu sieros vandeniliu, atpažįstamu iš supuvusių kiaušinių kvapo. Žmonės pasakoja, kad po to niekas nebedrįso leistis į olą, ten tik buvo metamos Mantagailiškio dvarponio karvių gaišenos.
Tačiau praėjo du amžiai, Karvės olos, kaip ir kitų įgriuvų šlaitai, įvirto. Ne taip seniai atsirado naujų drąsuolių, vadinamų speleologais. Tai žmonės, kurie gyvi lenda po žeme, būna, su akvalangais neria net į vandeniu užlietus urvus. Tad, ištyrę Karvės olą, speleologai rado keletą ilgų gilių urvų. O prieš dešimtmetį staiga vėl virtęs šlaitas beveik visai užvertė landą į karvės olos dugną.
Stasys Šaulys
