Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su Vilniaus meru V. Benkunsku.
Benkunskas: migracijos negalima palikti savieigai
Europa susiduria su migrantų antplūdžiu. Matome, kad ir į Vilnių plūsta migrantai. Naujausi duomenys rodo, kad kas 10-as gyventojas yra užsienietis. Kokia yra naujausia situacija, ką rodo statistika, skaičiai ir apklausos?
V. Benkunskas: Situacija yra tokia, kad Lietuva tampa patraukliu kraštu užsienio piliečiams čia atvykti, dirbti, įsikurti ir galbūt planuoti savo gyvenimą ilgesniam laikotarpiui – tokia yra realybė.
Jeigu anksčiau Lietuva būdavo tarpinė stotelė kažkam pakeliui į Vokietiją, dabar ji yra galutinė stotelė. Per pastaruosius 5-erius metus migrantų skaičius Vilniuje padidėjo 3 kartus. Jeigu sumuotume visus duomenis, kiek turime užsieniečių, tai jų yra daugiau nei 70 tūkst. Iš jų tik 10 tūkst. yra Europos Sąjungos valstybių piliečiai, kuriems galioja kitas teisinis režimas – laisvo judėjimo režimas, ir čia jokių problemų nėra.
Likę 60 tūkst. asmenų yra iš ne Europos Sąjungos valstybių, iš jų 10 tūkst. yra karo pabėgėliai iš Ukrainos ir Baltarusijos, o visa kita dalis, 50 tūkst., yra ekonominiai migrantai, kurių skaičius būtent per pastarąjį laikotarpį ir išaugo. Dominuojančios šalys yra tos pačios: daugiausia iš Ukrainos ir Baltarusijos, taip pat Vidurio Azijos valstybių, bei po kelis šimtus asmenų iš skirtingų valstybių, įskaitant Afriką, Indo-Ramiojo vandenyno regioną ir panašiai.
Apibendrinant galima pasakyti kelis dalykus: migrantų skaičius Lietuvoje, o ypač Vilniuje, kuris yra ekonomikos centras, stabiliai auga. Viena vertus, mūsų ekonomikai to reikia, nes pigios darbo jėgos trūkumas yra labai akivaizdus ir tai pabrėžia verslo atstovai. Kita vertus, matydami kitų valstybių ir kitų miestų patirtį, kai populiacijos santykyje migrantų dalis pasiekia 10 proc., reikia labai aiškiai apsibrėžti, kokiomis kryptimis mes einame kalbant apie ateitį, tai apima integraciją, taisykles, leidimų čia gyventi ir dirbti trukmę bei visus kitus kriterijus.
Mano iniciatyva ir yra tokia: kviečiu verslo atstovus, bet pirmiausia – centrinės valdžios atstovus, įvertinti šią realybę, pamatyti faktus ir susitarti, kaip mes keičiame migracijos politiką žiūrėdami į mūsų perspektyvas. Jeigu mes to nereguliuosime ir paliksime savieigai, migrantų skaičiui augant gali atsirasti neigiamų padarinių, kurie labai ryškiai matosi Vokietijoje ar Skandinavijos valstybėse.
Nusikalstamumas kol kas neauga
Ar nusikalstamumas auga didėjant imigrantų skaičiui, ar kol kas viskas yra stabilu, ramu ir dar nėra žymių pokyčių?
V. Benkunskas: Nenoriu nei gąsdinti, nei negąsdinti, bet situacija tikrai yra stabiliai gera – nusikalstamumas nėra padidėjęs. Matome, kad miestas yra švarus, tvarkingas ir mes neturime jokių probleminių vietų, tačiau tai nereiškia, kad tai yra duotybė.
Jeigu mes nekontroliuosime migracijos, tai, kaip rodo elementari patirtis Skandinavijos valstybėse, Vokietijos ar Prancūzijos miestuose, situacija gali pradėti keistis į neigiamą pusę, o kai ji pradeda keistis į blogąją pusę, viską suvaldyti ir sugrąžinti atgal jau yra be galo sudėtinga.
Mes esame lūžio taške, todėl dabar yra tinkamas laikas, nelaukiant, kol pamatysime blogėjančią statistiką, pradėti tvarkytis ir kalbėti apie ateitį – statistika rodo, kad būtent dabar tam yra laikas, yra labai akivaizdžių pavyzdžių toje pačioje Skandinavijoje.
Turime dvi kaimynines valstybes: Švediją ir Daniją, viena iš jų, Švedija, buvo liberali, vykdė atvirų sienų politiką ir migraciją paleido praktiškai nekontroliuojamą. Kita, Danija, lygiai taip pat pasakė, kad migracija yra reikalinga, darbo jėga yra reikalinga ir valstybė yra atvira, bet ji nubrėžė labai aiškias taisykles: kaip imigrantai turi elgtis, kokios yra kalbos mokymosi prievolės.
Dabar situacija šiose dviejose valstybėse yra kardinaliai priešinga. Danija ir toliau yra patraukli bei saugi valstybė, o Švedijoje yra miestų, pavyzdžiui, Malmė ar Stokholmas, kur pavojingumo ir saugumo lygis yra labai stipriai pasikeitęs.
Aš siūlau rinktis vidurio kelią: nesakyti, kad esame visiems atvira valstybė, bet lygiai taip pat neuždaryti sienų žinant, kad migracija yra reikalinga dėl ekonominių priežasčių. Reikia rinktis vidurio kelią sakant: „Prašome atvykti pas mus, bet pas mus taisyklės yra labai aiškios“.
Norint likti ilgiau – lietuvių kalba būtina
Tai kokios tos taisyklės ir koks tas integracijos planas? Kas laukia tų imigrantų, kurie čia gyvena jau ilgesnį laiką, ir tų visiškai naujai atvykusių žmonių?
V. Benkunskas: Turiu prisipažinti, kad jeigu viskas būtų mano rankose, turbūt būtų daug paprasčiau viską išspręsti, tačiau dabar situacija yra tokia, kad migracijos politiką apsprendžia nacionalinė valdžia: Vyriausybė, Seimas ir Vidaus reikalų ministerija.
Mano pasiūlymas yra peržiūrėti Migracijos įstatymą pakeičiant 1 paprastą dalyką. Po pirminio laikino leidimo čia gyventi ir dirbti Lietuvoje laikotarpio, po 3-jų metų, jeigu asmuo užsidirbo pinigų ir nusprendžia negrįžti į savo gimtąją valstybę, o nori leidimą prasitęsti ir likti toliau, jam turi atsirasti labai aiškus kriterijus – mokėti valstybinę lietuvių kalbą bent A2 lygiu, A2 lygis reikalingas tam, kad žmogus galėtų susikalbėti.
Kalba galbūt nėra vienintelis raktas, atrakinantis visas duris ar išsprendžiantis visas problemas, bet integracija visur ir visada prasidėdavo būtent nuo kalbos. Jungtinės Amerikos Valstijos, kurių valstybė iš esmės gimė iš migrantų ir skirtingų tautų, taip pat Vidurio bei Vakarų Europos valstybės – visos nuėjo šiuo keliu, kalba integracijai yra būtinas elementas.
Tie žmonės, kurie po kelerių metų pirminio pabuvimo čia norės likti toliau, galbūt gauti naują leidimą ar pretenduoti į nuolatinį leidimą, privalės mokėti kalbą. Šiuo atveju labai svarbu pažymėti, kad valstybė, nustatydama reikalavimą išmokti kalbą, turi pasiūlyti ir instrumentus, kaip tai padaryti.
Realybė yra tokia, kad lietuvių kalbos mokymo prieinamumo klausimas iš esmės nebuvo sprendžiamas ir to prieinamumo praktiškai nėra. Dabar mes nuo balto lapo pradedame kurti sistemą, kaip užsieniečiai galės mokytis lietuvių kalbos nuotoliniu būdu, gyvai ar naudojant šiuolaikines informacines technologijas.
Tai turėtų daryti nacionalinė valdžia, ministerija ar Migracijos departamentas, bet aš inicijuoju šį klausimą, nes, kaip minėjau, didžioji dalis migrantų nusėda būtent Vilniuje. Aš tikrai nenoriu prarasti tų privalumų, kuriuos Vilnius šiandien turi.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
