Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narys dr. Vilius Mačiulaitis neslepia, kad jo praktikoje yra buvę atvejų, kai darbuotojai susimuša darbovietėje ar kolegų susibūrime.
„Vienas iš tokių atvejų – buvo išvyka viso kolektyvo į užmiestį, buvo šventė. Buvo pavartota alkoholio. Du kolegos vienas kitą kažkaip pastūmė, įvyko susistumdymas, tuomet vienas kitam per ausį užtaikė.
Aišku, abiejų versijos – skirtingos. Vienas sako, kad jį pastūmė, kad vos neparkrito, puolė gintis, kitas teigė, kad paslydo, netyčia kitą užkabino ir gavo į veidą. Tai paskui ir tenka aiškintis“, – prisimena V. Mačiulaitis.
Vis tik, pasak jo, šiuo atveju fiziškai labiau nukentėjo tas, kuris ir atrodė mažiau kaltas. Tačiau išėjo taip, kad atleistas iš darbo buvo būtent jis.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokių smurtinių konfliktų pasitaiko tarp darbuotojų ir ko tokiais atvejais gali imtis darbdaviai.
Kaip po muštynių turėtų elgtis darbdavys?
Pasak V. Mačiulaičio, minėtoje situacijoje labiau nukentėjęs darbuotojas parašė pareiškimą policijai ir jį sužalojęs kolega jam atlygino visą žalą, tačiau liko dirbti:
„Jie taip susitarė, nes suprato, kad tęsti toliau darbo ten nepavyks. Čia – klasikinė situacija, kai abu žmonės dirbti kartu negali, tai darbdavys ir sprendžia, kuris gali likti, kuris ne. Ar su abiem reikės atsisveikinti“.
Lietuvos darbdavių konfederacijos atstovas pabrėžė, kad darbdaviai visų pirma turi užtikrinti, kad darbo aplinka būtų psichologiškai saugi, nekonfliktiška, nekiltų kokia nors įtampa ir taip būtų užkardyti emociniai darbuotojų protrūkiai.
„Konfliktinės situacijos neatsitinka iš nieko. Visada yra priešistorė. O, jei jau taip įvyko, darbdavys turėtų vertinti, ar konkretaus asmens elgesys peržengė nustatytas darbo ir etikos normas, ar yra akivaizdus kaltininkas, ar tie žmonės galės toliau kartu dirbti.
Jei konfliktas įvyko prie kolegų, reikėtų jį sukviesti, priminti etikos normas, aptarti situaciją, iškomunikuoti, kad tokie veiksmai – netoleruotini ir negali pasikartoti“, – pabrėžė V. Mačiulaitis.
Tuo metu Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena – jei darbuotojas darbo aplinkoje patiria smurtą, jis gali kreiptis į:
- darbdavį su rašytiniu pranešimu dėl darbe patirto smurto (tuomet turi būti sudaroma komisija, įvykis tiriamas);
- VDI, jei darbdavys nesiima veiksmų įvykio ištirti;
- sveikatos priežiūros įstaigą dėl sužalojimų fiksavimo;
- policiją dėl administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymo darbuotojui, iš kurio buvo patirtas smurtas;
- Darbo ginčų komisiją dėl turtinės ir neturtinės žalos iš darbdavio atlyginimo.
Kada darbuotojas gali būti atleistas už muštynes?
VDI pabrėžia, kad darbdavys privalo užtikrinti saugią darbo aplinką, kurioje nebūtų smurto, priekabiavimo ar darbuotojų žeminimo. Tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas darbe yra draudžiamas.
Pasak inspekcijos, gavęs informaciją apie smurtą (pvz., muštynes), darbdavys privalo imtis veiksmų.
Kadangi konkrečios bausmės įstatymuose nėra griežtai apibrėžtos, jos priklauso nuo situacijos. Galimas variantas – įspėjimas ir, jei per 12 mėn. pažeidimas pasikartoja, gali grėsti atleidimas.
Tačiau smurtas ar priekabiavimas laikomas šiurkščiu pažeidimu, todėl darbuotojas gali būti iš karto atleistas iš darbo be įspėjimo ir išeitinės išmokos, nurodė vadovaujantis kontoros „Verum“ partneris ir advokatas Mindaugas Šimkūnas.
VDI teigimu, sprendimas turi būti priimtas per 1 mėn. nuo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo pažeidimo.
Vis tik inspekcija pažymi, kad atleidimas – kraštutinė priemonė, tam yra būtini įrodymai ir turi būti vertinamos visos aplinkybės (sunkumas, pasekmės, kaltė, darbuotojo elgesys).
„Nustačius darbo pareigų pažeidimo (pvz., muštynių) faktą, darbdavys privalo įvertinti kiekvieno darbuotojo veiksmus individualiai ir nustatyti jų kaltės laipsnį.
Atsakomybė negali būti taikoma automatiškai visiems darbuotojams vienodai – pripažinti darbo pareigų pažeidimą galima tik tiems darbuotojams, kurių kaltė faktiškai nustatyta“, – akcentavo VDI.
M. Šimkūno teigimu, prieš atleisdamas darbuotoją darbdavys privalo pareikalauti rašytinio paaiškinimo.
Be to, darbdavys, gavęs pranešimą apie smurtą darbe, per 3 darbo dienas turi sudaryti tyrimo komisiją. Jei smurtas patvirtinamas, taikomos drausminės priemonės, organizuojami mokymai ar imamasi kitų veiksmų situacijai suvaldyti.
Advokatas pridūrė, kad nukentėjusiam darbuotojui turi būti užtikrinta pagalba – teisinė, psichologinė ar kita (pvz., specialistų paslaugos, atostogos ar perkėlimas į kitą darbo vietą).
Dėl muštynių – ir prarastos premijos
M. Šimkūnas atkreipė dėmesį, kad po smurtinio konflikto priverstinai išleisti darbuotoją nemokamų atostogų negalima, o pravaikšta tokiais atvejais dažniausiai taip pat netaikoma, kadangi darbuotojas buvo darbe.
Vis tik tyrimo metu darbuotoją galima nušalinti iki 30 kalendorinių dienų, tačiau mokant vidutinį darbo užmokestį.
VDI papildė, kad piniginės baudos darbuotojams negalimos, tačiau galima neskirti premijos, jei pažeidimas buvo padarytas per pastaruosius 6 mėn. Taip pat, jei buvo padaryta žala, darbuotojas privalo ją atlyginti.
Jei darbuotojas nesutinka su atleidimu, jis gali jį skųsti – į Darbo ginčų komisiją reikia kreiptis per 1 mėnesį nuo pažeidimo sužinojimo.
Pasak inspekcijos, nukentėjęs darbuotojas gali reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau tokius atvejus įrodyti sudėtinga. Norėdamas įrodyti, kad buvo užpultas ir gynėsi, darbuotojas gali remtis:
- liudytojų parodymais (kolegų, apsaugos, kitų asmenų);
- vaizdo kamerų įrašais (jei darbovietėje jos yra);
- medicininiais dokumentais (sužalojimų fiksavimas, gydytojo išvados);
- policijos medžiaga (jei buvo kviesta policija);
- vidinio tyrimo duomenimis (darbdavio surinkta informacija, paaiškinimais);
- kitais įrodymais (pvz., susirašinėjimu, jei jis susijęs su incidentu).
Be to, pasak VDI, jei smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe, taigi darbdaviui teisinės pasekmės neatsiranda.
