REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valdininkams pavyko surasti būdą, kaip išsaugoti galimai neteisėtai pastatytus statinius Neringoje ir nepakenkti Aukščiausiojo Teismo reputacijai. Didžioji pirmadienį vykusio Vyriausybės pasitarimo dalis buvo skirta pirmo dienotvarkės klausimo „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ svarstymui. Valdininkai diskutavo ir rimtai, ir su humoro gaidele, emocijas keitė ironiškos šypsenėlės. Pagludintą planą, kuriame garsieji Preilos boteliai turėtų tapti žvejų uostu, o oro uostas – aviacijos aikštele, Vyriausybė ketina patvirtinti šiandien, trečiadienį.

REKLAMA
REKLAMA

Paklūsta, bet nepritaria

Neringos meras Antanas Vinkus ir prieš posėdį, ir jo metu, ir po jo kalbėjo emocingai, todėl savivaldybės poziciją buvo sunku užčiuopti: „Mes branginame ir gerbiame gamtą, mylime paukštelius, kopas, pamarį, pajūrio gamtą ir didžiuojamės tuo, tai gėris visų yra, grožis visų.“

REKLAMA

Galiausiai meras užsiminė, kad savivaldybė nekvestionuoja jurisdikcijos, bet turi teisę padaryti viską, kad nenukentėtų ir žmonės. Neringos savivaldybės taryba praėjusią savaitę išsakė atskirąją nuomonę ir pareiškė nepritarianti pastatų griovimui. Taigi savivaldybė tarsi paklūsta teismo sprendimams, bet nepritaria ir jiems.

Priminsime, kad 2010 m. balandį Aukščiausiasis Teismas įpareigojo įmonę „Sabonio klubas ir partneriai“ per pusę metų nugriauti 14 neteisėtai pastatytų botelių. Tačiau iki šiol nė šapelis iš vietos nepajudėjo.

REKLAMA
REKLAMA

Vyriausybės pasitarime A.Vinkus taip pat emocingai priminė: „Svarstydami Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą įrašykite nuostatą – nepriimti sprendimo griauti pastatus, kol nebus išspręstas kompensacijos mechanizmas.“

Galime suprasti mero nuogąstavimus. Tačiau galime ir nuraminti, nes Neringa – ne Garliava. Nors Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, į UNESCO pripažintą gamtos lopinėlį pareigūnai neketina siųsti policininkų bataliono su antstoliais ir buldozeriais.

Pavadinimas kitas, o esmė?

Vyriausybės pasitarime žiūrint į akis garsiai pasakyta, kad boteliai Preiloje jau nebebus boteliai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tvarkymo plane bus įrašyta, kad tai – rekreacinės paskirties plotas ir vietoje botelių turi būti parengta žvejų tradicinio uostelio infrastruktūra. Kai tai bus padaryta, tada bus siūlomas taikos susitarimas“, – be šypsenėlės veide sakė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.

Tiesa, niekas net nepaklausė žvejų nuomonės, ar jiems tikrai reikia uosto Preiloje. Apskritai, kiek žvejų liko visoje Neringoje? Labiau tikėtina, kad bus tik pakeistas botelių pavadinimas, o esmė liks ta pati. Gal pamatysime butaforines žvejų valtis, vėjyje plevėsuojančius tinklus, inkarus. Ir visi šypsosimės – suradome puikų būdą apmulkinti vieni kitus ir Aukščiausiąjį Teismą.

REKLAMA

Beje, įmonė „Sabonio klubas ir partneriai“ nesnaudžia, ji taikos sutarties projektą jau pateikė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Tačiau šios institucijos viršininkė Laura Nalivaikienė kol kas neketina pasiduoti: „Mano nuomone, taikos sutartis parengta netinkamai. Dar neaišku, kokie bus sprendiniai detaliajame plane ir kiek tos teritorijos tikrai atiteks visuomenės poreikiams, žvejams. Mes sutartį pasirašysime ir pateiksime tvirtinti Aukščiausiajam Teismui tik tokiu atveju, jeigu taikos sutartis atitiks naujo tvarkymo plano viziją.“

REKLAMA

Griežtai pasakyta. Tačiau prieš kelis mėnesius taip pat griežtai kalbėjo ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Rūta Baškytė – reikalavo griauti vieną ar du Preilos botelius. Dabar jos balso nebegirdime, o pasitarime dalyvavęs jos pavaduotojas Romas Pakalnis jau nebuvo toks kategoriškas: „Šiuo metu kalbama apie penkių pastatų (iš 40 pastatytų) griovimą, o dėl kitų objektų, pastatytų galimai pažeidžiant tvarką, numatoma ieškoti taikos susitarimų.“

Belieka priminti, kad tarp ketinamų griauti pastatų Preilos botelių nėra.

Nauji statiniai Neringoje

Botelių šešėlyje liko kiti nestandartiniai objektai, kuriuos, galima sakyti, tyliai rengė buvusieji Neringos savivaldybės vadovai. Jų užmojai buvo tikrai grandioziniai. Pavyzdžiui, tikėtasi įrengti tarptautinį oro uostą. Dabar teigiama, kad pakilimo takas išliks ne kaip paminklas, bet nenumatytiems, pavyzdžiui, avariniams lėktuvų nusileidimams. Kiek tokių atvejų bus? Kokiam pilotui šaus į galvą tupdyti lėktuvą Neringoje, kai už 40–50 km yra veikiantis Palangos oro uostas. Beje, šį objektą humoro nestokojantis valdininkas pavadino aviacijos aikštele.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be kita ko, dar planuojama statyti SPA centrą, kuris plačiajai visuomenei pristatomas kaip unikalus Jūros terapijos centras. Jį ketinama įkurti ties centriniu Nidos paplūdimiu, nebaigtos statyti valgyklos vietoje. Tikinama, kad centras, kurį sudarys nedideli baseinai ir pirčių kompleksas, taps tarptautiniu mastu reikšmingu unikaliu objektu.

Buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė, o dabar Seimo narė Aurelija Stancikienė itin kritiškai vertina šią idėją: „Koks dar terapijos centras? Tegul sako tiesą, kad nori įkurti jūros pramogų parką. Jis unikalus tik ta prasme, kad bus unikalioje vietoje ir unikaliai pademonstruosime savo neišprusimą tokioje vietoje jį statyti. Be to, manau, kad šis objektas bus nuostolingas, o tokiu atveju po kelerių metų jis bus perdarytas į apartamentus, gal daugiabutį, žinoma, ne bet kam“, – be gailesčio rėžia A.Stancikienė.

Kiti objektai ne tokie nuostolingi, pavyzdžiui, kalbama apie dviračių tako Nidoje atkarpą, vedančią iki Kaliningrado srities sienos. Nauja pramoga – važiuosime dviračiais pasižiūrėti, kaip atrodo rusų pasieniečiai?

A. Čaplikas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų