Dažnai, kai žmonės susimąsto apie religiją, galvoja apie kompromisus, gyvenimo būdą ir mokymus apie gyvenimo tiesas. Ir vis dėl to, ar galima ko nors išmokti apie religiją per vieną „bandomąjį“ mėnesį?
Kai Ejupo mečetėje, Stambule, ima skambėti kvietimas maldoms, vietiniai musulmonai susirenka marmurinėje aikštėje, kuri yra prie pat maldų vietos. Vienoje pusėje vyrai, kitoje - moterys, visi priklaupę ant savo mantų ir pasirengę penktadieniniam ritualui.
Šią savaitę tarp besimeldžiančiųjų galima pamatyti pasimetusių, dar ne visai tiksliai žinančių ką daryti maldos metu, veidų. Barbra Taylor iš Havajų ir Terry Goldsmith iš Mančesterio yra vieni iš jų.
Šios moterys nėra musulmonės, jos dalyvauja programoje, kuri vadinasi „Musulmonas vienam mėnesiui“, kurį rengia „The Blood Foundation“. Jos metu dalyviai turi galimybę „pabandyti“ kitą religiją.
„Dauguma žmonių mano, kad visi išpažįstantys musulmonų religiją yra teroristai. Aš supratau, kad mane domina tokia programa, kadangi domiuosi Turkija kaip šalimi ir manau, kad egzistuoja daugybė nesusipratimų, kai kalbame apie vieną iš pagrindinių pasaulio religijų“.
Kitą keliautoją T. Goldsmith, dalyvauti tokioje programoje paskatino pokyčiai, kurie vyko jos bendruomenėje. „Viena iš priežasčių buvo ta, kad ten kur gyvenu, gyvena daug musulmonų, o aš nežinau beveik nieko apie šiuos žmones, todėl man patiktų ko nors išmokti ir sužinoti apie jų kultūrą ir religiją“, - aiškina ji.
Musulmono gyvenimas
Dalyvaujantys šioje programoje turi lankyti pamaldas bei pradedančių musulmonų susirinkimus, gyventi bei leisti laiką su Turkų šeimomis. Daugelis programos dalyvių tai patiria pirmą kartą, tačiau yra ir tokių, kurie ieško gilesnio ryšio su Turkijos Sufi kultūra.
H. Masud Taj yra architektas iš Kanados. Augintas pagal musulmonų papročius Indijoje, prieš atvykdamas ilgai dvejojo, kodėl turėtų dalyvauti „Musulmonas vienam mėnesiui“ projekte.
„Atvirai sakant iš pradžių dvejojau“, - prisimena jis. „Mane stebino tai, kad religija gali tapti lyg prekybos centras, kur per vieną mėnesį žmonės gali viską išbandyti“. „Tai atrodė kažkoks postmodernus fenomenas, tačiau atvykus čia, susigyveni ir įsitrauki į šių žmonių gyvenimą ir supratimą apie jį, tai nuostabu“, - tikina jis.
Kaip ir kiti projekto dalyviai Taj pajuto, kad Turkija yra ideali vieta tokio tipo kursams ir kitose šalyse tokie mokymai turbūt nelabai galėtų vykti.
Moterys
Ne vienam projekto dalyviui teko stebėtis ir patirti sunkių akimirkų. Vienoms moterims neįtikėtina pasirodė tai, kad jos buvo atskirtos nuo vyrų. Projekto organizatoriai tikina, kad tai taip pat yra labai svarbi patirtis.
„Tai itin jautrios temos, kurios, jei apie jas nekalbama, gali “sprogti", aiškina Ben Bowler iš projektą rengiančios Blood Foundation.
„Esmė yra tame, jog šiuos klausimus reikia nagrinėti, kad dalyviai suprastų, kaip moteris yra matoma iš islamiškosios perspektyvos ir kaip ši perspektyva skiriasi mūsų kultūroje. Tačiau tuo siekiama kultūrinių mainų, o jeigu viskas būtų taip pat, - būtų neįdomu“.
Taylor tvirtina, kad grįždama iš minėtų kursų, mąsto kitaip nei anksčiau, tačiau savo draugėms musulmonėms, gyvenančioms JAV, savo nuomonės, kai kuriais klausimais, ji nepirš.
„Iš tikrųjų šioje kelionėje išmokau labai daug. buvome tikrai stipriai susilieję su šia kultūra: meldėmės mečetėje, iš moterų išmokau ką daryti ir kaip elgtis galima, o kaip ne. Tai buvo tikrai teigiama patirtis“, - pasakoja programoje dalyvavusi Terry Goldsmith.
Vis dėl to, organizatoriai teigia, kad tai buvo sunki kelionė. Projekto pavadinimas „Musulmonas vienam mėnesiui“ atbaidė daug žmonių, nors ir stengėmės tinkamai informuoti turizmo industriją apie programos esmę.
Ateityje planuojama organizuoti projektą, kuris vadinsis „Sufi vienam mėnesiui“ arba „Sikh savaitei“.
O jūs, ar norėtumėte sudalyvauti tokioje programoje?
