Pasaulyje toliau siaučia finansų krizė. Jos padarinius Lietuvoje skaudžiausiai pajuto tie, kurie dabar bando gauti būsto paskolą viename iš komercinių Lietuvos bankų. Žurnalistinio tyrimo metu bandyta išsiaiškinti, ar iš tiesų šiuo metu gauti būsto paskolą tapo beveik neįmanoma, ar sunkiau tik tiems, kurių pajamos mažesnės.
Pateikiama informacija pagal bankų konsultantų atsakymus yra apytikslė. Buvo klausiama apie statistinį jauną dirbantį žmogų, gyvenantį Vilniaus mieste, norintį gauti apie 240 tūkst. litų vidutinio ploto būstui įsigyti. Paskolos terminas – maksimalus (apie 40 metų).
Telefonu informacija teikiama nenoriai
Nors daugelis bankų reklamuojasi, kad jų informacijos telefonais galima gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus, pradėjus domėtis būsto paskolos sąlygomis, buvo kiek kitaip. Galbūt dėl kiekvieną dieną besikeičiančios situacijos, o galbūt dėl nenoro atbaidyti klientus, visur buvo primygtinai siūloma atvykti į banko skyrių ir „viską aptarti vietoje“.
Jautėsi, kad tokia informacija traktuojama kaip slapta, nors buvo prašoma pateikti tik apytikslius duomenis. Kantriausiai ir išsamiausiai būsto paskolos subtilybes aiškino „Swedbank“ telefoninės bankininkystės konsultantė, o didžiausio Lietuvoje komercinio banko „SEB“ atstovė telefonu apskritai atsisakė nurodyti, kokia banko marža yra taikoma būsto paskoloms.
Reikalaujamos grynosios mėnesio pajamos gerokai padidėjo
Dauguma Lietuvos komercinių bankų gerokai padidino reikalaujamas grynąsias mėnesio pajamas vienam šeimos nariui. Jei anksčiau gaunant „į rankas“ 3 tūkst. litų atlyginimą galėjai drąsiai eiti į banką ir derėtis dėl geresnių būsto paskolos sąlygų, tai dabar didelė tikimybė, kad tokių pajamų gali neužtekti. Paguodos suteikia nebent tai, kad bankai vis dar įskaičiuoja į tinkamas pajamas ir autorinius atlyginimus, jei jie gaunami ilgesnį laiką.
Šaltinis: bankų informacijos telefonu gauti duomenys (apytiksliai).
Bankų maržos auga
Ne paslaptis, kad vos prieš metus bankų klientai (ypač tie, kurie turėdavo kelis banko siūlomus produktus – vadinamieji „auksiniai“) nesunkiai išsiderėdavo 0,7-1,00 proc. banko maržą už būsto paskolą. Atkaklesni nepatingėdavo aplankyti keletą bankų ir gauti dar geresnes sąlygas. Tačiau dabar, kai skolinami pinigai tik brangsta, panašu, kad tokie laikai negrįžtamai dingo.
Bent jau artimiausiu metu, kol tęsis pasaulinė finansų krizė (Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai yra globalios finansų rinkos dalis, todėl natūralu, kad jų išdavinėjamos paskolos nepaliaujamai brangsta). Apklausos metu paaiškėjo, kad banko marža gerokai paaugo. Tiesa, didėjimas skirtinguose bankuose skiriasi, tačiau bendra tendencija – jog artimiausiu metu marža tik didės (dabar maržos skiriasi nuo 1,3 iki 4,00 proc.).
Šaltinis: bankų informacijos telefonu gauti duomenys (apytiksliai).
Informacija telefonu ir „gyvai“ – skirtinga
Jei paskambinę banko informacijos telefonu išgirdote, kad Jūsų gaunamos mėnesinės pajamos leis pasiskolinti norimą sumą būsto pirkimui, tai dar nereiškia, kad taip iš tiesų ir bus. Gintarė (vardas pakeistas – aut.) bandė gauti paskolą namo statybos užbaigimui. Prašoma suma – 241 tūkst. litų, paskolos terminas – 40 metų. Pašnekovės ir jos draugo gaunamos grynosios mėnesinės pajamos (kartu sudėjus, atskaičius visus mokesčius ir įsipareigojimus) nėra įspūdingos (4300 litų).
Gintarė, kad gautų paskolą, bankui siūlė įkeisti sklypą su jau pradėtu statyti namu, kuris buvo įvertintas 270 tūkst. litų ir jai priklauso nuosavybės teise. Rugpjūčio mėnesį bankai buvo užsiminę apie 7-8 proc. (banko marža ir EURIBOR palūkanos kartu sudėjus), spalio mėnesio pradžioje buvo kalbama apie 10-11 proc., o šiuo metu užsimenama net apie 12 proc. bendrų metinių palūkanų. Pasak Gintarės, ji sumažino savo pageidaujamos gauti paskolos sumą iki 180 tūkst. litų, tačiau panašu, kad ir tokią sumą pasiskolinti gali tapti sudėtinga. Tiesa, respondentė nemynė visų Lietuvos komercinių bankų slenksčių – buvo apsilankiusi tik dviejuose.
Marius Šlepikas
