Metų pradžioje įsmukęs į apyvartos duobę Klaipėdos uostas per vasarą atotrūkį sumažino perpus, iki 13 procentų. Tačiau regiono jūrų pramonės kilimo perspektyva išryškės negreit, - tokią įžvalgą pateikia Turku (Suomija) Jūrų universiteto rinkos tyrėjai.
Jau keletą metų Baltijos uostų organizacija (BPO), kuriai priklauso ir Klaipėdos uostas, vasarą suomių mokslininkams užsako atlikti narių apklausą ir įvertinti artimiausią jūrų pramonės perspektyvą. Pernai toks Baltijos barometras rodė, kad du trečdaliai iš 44 apklaustų uostų 2009 metais tikisi nedidelio augimo, dešimtadalis prognozavo nuosmukį (9 proc. įžvelgė silpnėjimą, 2 proc. - stiprų nuosmukį). Tačiau nutiko priešingai - tik vienas kitas uostas pozicijas išsaugojo.
Šiemet rugsėjo pradžioje BPO tinklalapyje paskelbti 51 respondento apklausos duomenys jau ne tokie optimistiški: daugiau negu pusė atsakė, kad į 2007-2008 metų krovos aukštumas sugebės pakilti ne anksčiau kaip 2011 metais. Penktadalis mano, kad tai nutiks dar vėliau. Todėl vietoj apibendrinimų reiškiama abejonė: ar žemiausia krovos riba jau buvo pasiekta?
Nelaukė krizės
Šiemet apklaustieji nurodė, kad prasčiausia apyvarta, nelygu uosto specifika, išsiskyrė arba I ketvirtis (38 proc.), arba II, arba III ketvirtis. Metų pradžioje nedidelį arba stiprų apyvartos lėtėjimą ir laivų kiekio mažėjimą pajuto du trečdaliai uostų. Ypač kenčia tie, kurie apdoroja generalinius krovinius, nes jie yra ryškiausias ekonominio nuosmukio atspindys.
Metų pabaigoje visi uostai tikisi šiokio tokio stabilumo.
Dauguma pajuto daug stipresnę konkurenciją ir pastebi verslo operacijų lėtėjimą bei pajamų mažėjimą. Ketvirtadalis jūrinių administracijų nurodė atleidę darbuotojų, 37 proc. apkarpė investicijų planus arba numato tai padaryti artimiausiu metu.
Apie 2010 metų perspektyvą tvirčiau kalba didesni uostai, kurių apyvarta viršija 10 mln. tonų. Du trečdaliai respondentų tikisi menko krovinių prieaugio - vidutiniškai 3,1 proc.; konteinerių apyvartos didėjimą numato dauguma, kritimą - 9 procentai.
Pusė mano, kad daugiau bus generalinių krovinių, 45 proc. - kad skystų krovinių, 41 proc. tikisi didesnio birių krovinių kiekio. Net 77 proc. respondentų prognozuoja daugiau keleivių.
2008 metais apklausos dalyviai manė, kad šiemet bus daugiau konteinerių, pusė nurodė, kad gali būti mažiau skystų krovinių. Du trečdaliai tikėjosi didesnės birių produktų apyvartos. Dabar matome, kad prognozės buvo netikslios - stabilia apyvarta rinkoje 2009 metais išsiskiria būtent skysti kroviniai (naftos ir chemijos produktai), o tarp kitų dominuoja anglys.
Apklausė ir Klaipėdą
Praėjusiais metais į Baltijos barometro apklausą Klaipėdos uostas nebuvo įtrauktas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros direktorius Artūras Drungilas, apie tai sužinojęs iš LŽ, suomiams pareiškė pastabą ir šiemet anketą gavo, savo įžvalgas pateikė.
Jis mano, kad pakilti į ankstesnę 30 mln. tonų aukštumą Klaipėda pajėgs už poros metų.
"Mes nesame taip smarkiai kaip kiti uostai susiję su energetiniais ištekliais ir Rusijos kroviniais. Klaipėda palanki pokyčiams, apyvartoje yra daug brangių prekių. Mūsų optimizmas atsargus - staigaus šuolio neįžvelgiame. Be to, Lietuvoje stipresnis negu kitose valstybėse ekonomikos nuosmukis taip pat neleis greitai atsitiesti. Norint apie Klaipėdos uostą kalbėti tiksliau, reikėtų apklausti visus transporto rinkos dalyvius. Man žinoma, kad ekspeditoriai gyvena pesimistinėmis nuotaikomis. Tačiau reikia tikėti, kad atsigausime, nes mes dabar pasiekėme 2007 metų lygį, o 2010 metais galima būtų prognozuoti maždaug 28 mln. tonų apyvartą", - kalbėjo A.Drungilas.
Klaipėdos uoste dar šiemet laukiama aktyvesnio Baltarusijos kalio trąšų eksporto į Kinijos rinką, nes, A.Drungilo žiniomis, Baltarusijos kalio kompanijai pavyko susitarti dėl pardavimo kainos.
Iš Klaipėdos uosto buvo reikalaujama kinų laivams tinkamo gylio garantijų. Šiomis dienomis iš akvatorijos dugno baigiami kelti laivybai kliudę paskutiniai akmenys, dėl kurių nerimavo verslininkai.
A.Drungilas mano, kad dabar uosto kapitonas galės nustatyti didesnę leistiną gramzdą ir leis krauti į laivus tiek, kiek reikia pagal Baltarusijos ir Kinijos pirkėjų sutartį.
