Patekti į Kaspijos bangų skalaujamą Azerbaidžano sostinę Baku visai nesudėtinga. Keturios valandos tiesioginio skrydžio iš Rygos ir jūs galite vaikštinėti žaismingomis miesto gatvėmis. Apie šį Azerbaidžano perlą žinome nedaug, tad leiskite praverti Kaukazo skrynią.
Baku - tai miestas, iki šiol ieškantis savęs. Miestas, kuriame šuoruoja vėjai (išvertus iš senosios persų kalbos Baku ir reiškia vėjų miestą). Jis nutūpęs ant Europos ir Azijos slenksčio ir vis dar balansuoja tarp sena ir nauja, modernumo ir tradicijų. Mieste galima sutikti ne vieną darbuotoją iš užsienio, tačiau turistai vis dar tebėra retas reiškinys. Žmonės išvydę turistus tampa nepaprastai smalsūs, bet išlieka mandagūs. Tik neseniai mieste, padedant Jungtinėms Tautoms, buvo įkurtas informacinis turizmo centras.
Azerbaidžano sostinė labai skiriasi nuo kitų šalies vietų. Ji daug geriau išsivysčiusi, žmonės čia modernesni. Lingua franca miesto gatvėse tebėra rusų, nors pastaraisiais metais jaučiamas azerbaidžaniečių kalbos renesansas ir tik ji turi valstybinės kalbos statusą.
Bendraudamas su tikraisiais „bakiečiais“ gali apčiuopti lengvą pasididžiavimą gimtuoju miestu. Neretas turi iš protėvių paveldėtos žemės ar pakrantės ruoželį už miesto. Teisė tai gauti buvo išskirtinė Baku piliečių privilegija. Dauguma iš jų nerimauja dėl didžiulių Karabacho pabėgėlių srautų, apgyvendintų būtent sostinėje. Pasak jų, tai keičia miesto veidą ir įneša kaimo šurmulį bei papročių į aukšta kultūra visada garsėjusią šalies sostinę.
Nors Azerbaidžanas yra musulmoniška šalis, sovietiniai metai žmones padarė daug liberalesnius. Mieste nedažnai sutiksi merginą, apsigobusią čadra. Vis dėlto iš kai kurių detalių galima spręsti, kad islamas čia įleidęs šaknis. Štai, pavyzdžiui, įsimylėjėlių porelės vengia bučiuotis viešumoje, merginos rūkyti dažniausiai slapčiomis traukia į tualetą. Į pirtis moterys ir vyrai eina atskirai, o sporto klubuose numatytos atskiros valandos abiem lytims.
Miestą sudaro senamiestis, sovietinių pastatų kvartalai bei sparčiai augantys šiuolaikiški rajonai, pradėti statyti kilus naftos bumui. Daugiausia dėmesio verta skirti senamiesčiui, kuris tiesiog alsuoja istorija. Baku simbolis – legendomis apipintas ir į pasaulinį UNESCO paveldo sąrašą įtrauktas Mergelių bokštas.
12 amžiuje pastatytas Mergelių bokštas, kažkada buvęs gynybinės sienos dalis, šiuo metu stūkso prie triukšmingo kelio. Įkopusiems į jo viršūnę (35 metrus) atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į Baku įlanką su daugybe tolumoje styrančių naftos gavybos gervių. Pavadinimas kildinamas iš nelaimingos meilės istorijos. Tėvas panoro vesti savo dukterį, o ši jam liepė palaukti ir pastatyti bokštą. Įgyvendinęs paliepimą tėvas neapsigalvojo, todėl dukrai teliko šokti į Kaspijos bangas.
Baku įlankos krantinė taip pat nusipelno dėmesio. Krantinės juosta driekiasi apie 20 kilometrų. Nors daugelyje vietų apleista, ji paskelbta nacionaliniu parku. Einant ja galima išvysti daugybę karuselių, vaikiškų mašinyčių nuomotojų, pigių kebabų pardavėjų, biliardo stalų po atviru dangumi. Žymusis šachmatininkas Garis Kasparovas, gimęs ir augęs Baku, savo pirmąsias pergalės skynė prie šių viešųjų promenados šachmatų lentų.
Grįžtant prie senųjų kultūros paminklų, tiesiog privalu pamatyti Širvanšeichų rūmų ansamblį. Rūmai įkurti 15 amžiuje, kai vienas iš Širvanų dinastijos atstovų Azerbaidžano sostinę perkėlė į Baku. Ansamblis itin garsėjo viduramžiais. Nors ir užbaigti statyti skirtingais laikotarpiais, be jokio vieningo plano, rūmai dabar panašūs į harmoningą visumą.
Iki šių dienų išliko pagrindinis dviaukštis komplekso pastatas bei mažas aštuoniakampis paviljonas su didžiuliu kupolu. Ant sienų galima išvysti senuosius arabiškus įrašus, skirtus šeichų garbei. Verta patyrinėti Širvanšeichų mauzoliejų, komplekso mečetę ir net 26 kambarių viešąją pirtį! Nieko nuostabaus, kad azerbaidžaniečiai taip myli viešąsias pirtis (hamam) ir turi daugybę posakių su šiuo žodžiu.
Mergelių bokštas
Širvanšeichų rūmai
Baku pakrantė
Baku senamiestis
