Siekiant išsaugoti nykstantį bene didžiausią kultūrinės paskirties pastatą Kelmės rajone – Pagryžuvio Kultūros rūmus - prieš trejus metus buvo pradėti ilgalaikių investicijų pareikalavę remonto darbai.
Artimiausiu metu ketinama sudėti paskutiniuosius apdailos akcentus pastato fasadui bei pereiti į antrąjį suplanuotų darbų etapą – vidaus apdailą.
Intensyvaus kultūrinių renginių grafiko besilaikantys Pagryžuvio Kultūros rūmai iki remonto kasmet šaltuoju metų sezonu būdavo priversti pristabdyti savo veiklą. Nuo lietingomis vasaromis per sutrūkinėjusias čerpes varvančio į pastato vidų vandens kenčiantys žmonės, žiemos metu nuo šalčio gindavosi elektriniais radiatoriais, mat senos statybos pastatas neužtikrino net būtiniausios vidaus temperatūros palaikymo.
Pagryžuvio Kultūros rūmų prikėlimas naujam gyvenimui prasidėjo 2006 metais. Tytuvėnų apylinkių seniūno Stasio Baltrušaičio aktyvumas bei Kelmės rajono savivaldybės ir antrinės Danijos kapitalo įmonės „Saerminer“ bendrovės „Sajas“ finansavimas tapo trimis svarbiausiais ramsčiais, kurių dėka įsigyta naujos techninės įrangos bei pradėtas kone avarinės būklės kultūros namų stogo tvarkymas, keičiami langai bei šiltinamos pastato sienos.
Tytuvėnų apylinkių seniūnijos seniūno pavaduotojas Valdas Ivanauskas sako nerimavęs, ar užteks lėšų pabaigti kultūros židiniu vadinamo pastato remonto darbus. „Prieš trejus metus šalies ekonominė situacija buvo visiškai kitokia nei yra dabar, - abejonėmis dalinosi V.Ivanauskas, - prasidėjus sunkmečiui renovuojamų kultūros rūmų darbai pakibo ant plauko, ir tik dėl to, kad finansavimo nenutraukė mūsų ilgamečiai partneriai „Saerimner“, šiandien galime džiaugtis besibaigiančiu pirmuoju Pagryžuvio Kultūros rūmų remonto etapu ir su viltimi žvelgti į ateitį“.
Intensyvų kultūrinį gyvenimą gyvenantys kultūros rūmai, daugiau nei 20 metų buvo užuovėja šiuo metu ten įsikūrusiai bibliotekai, med. punktui, kultūros namams ir Pagryžuvio kaimo bendruomenei. Dėl nuolatinio lėšų trūkumo neremontuojamose patalpose repetuodavo ir koncertuodavo meno mėgėjų kolektyvai, kaimo vaikai mokėsi dainuoti ir šokti, vyko įvairūs renginiai ir švenčių minėjimai, tarp kurių ir septynerius metus vykstančios literatūrinės vasaros palydos, pritraukiančios poezijos mylėtojus iš keliolikos Lietuvos regionų.
