A. Valujavičius 4 mėnesius trukusią kelionę per Atlantą užbaigė balandžio 25-ąją. Visiškai vienas vandenyne jis praleido 120 dienų ir 14 valandų.
Filmas „Irklais per Atlantą“ – tikras pasakojimas apie A. Valujavičių, pirmąjį lietuvį, kuris niekieno nepadedamas leidosi į vieną didžiausių savo gyvenimo iššūkių – 8500 km kelionę per Atlantą irkline valtimi „Lituanica“, siekiant paminėti 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metines.
Susirinko žinomi žmonės
Filmo premjeroje apsilankė būrys žinomų žmonių: seniai viešumoje su mylimuoju Deividu matyta atlikėja Mia Pilibaitytė, laidų vedėjas Mindaugas Stasiulis su žmona Milda Stasiule, komikas, laidų vedėjas Mantas Katleris su mylimąja Aiste, laidų vedėja, knygų autorė Beata Nicholson su sese Odeta, keliautojas Danas Pankevičius ir daugelis kitų.
Pasinerti į vienatvę ir euforiją, skausmą ir džiaugsmą, nerimą ir viltį, kad Atlanto vandenynas bus perirkluotas nuo žemyninės Europos iki žemyninės Šiaurės Amerikos dalies ir Majamio krantas pergalingai pasiektas.
Tik šios mintys Aurimo galvoje sukasi jau keletą metų, o į atvirą vandenyną jis leidžiasi po ilgiau nei dvejus metus trukusio intensyvaus pasiruošimo istorinei, o kartu ir rekordinei kelionei. Fizinis pasirengimas, psichologinė drausmė, griežta disciplina ir kasdien augantis adrenalinas dėl išsikelto tikslo, atmosferą tik dar labiau kaitina.
Nesuskaičiuojamos valandos ir dienos darbo Aurimą priveda prie taip ilgai laukto kelionės starto, ankstų Kalėdų rytą.
Svarbiausia jo taisyklė – niekada nesustoti irkluoti!
Aurimas Valujavičius dar vieno filmo kurti neketina
Keliautojas A. Valujavičius prieš savo dokumentinio filmo premjerą demonstravo visišką ramybę.
„Jausmas toks, tarsi dar vieną vlog'ą paleisčiau į „YouTube“. Turbūt surinks vis tiek mažiau peržiūrų, nei ten. Visgi tai – dokumentika, lietuviams neįprastas žanras, jame daug kalbėjimo. Jei pomidorais neapmėtys, bus gerai“, – juokėsi jis.
A. Valujavičius atskleidė, kad savo kelionėms turi numatęs planų net iki 2028-ųjų. Tačiau keliautojas pripažino, kad ateityje dar vieno dokumentinio filmo apie savo nuotykius kurti neketina, mat tam reikia daug lėšų.
„Aš tik dėl šio filmo skraidinausi tėvus į Ispaniją, Majamį. Ten išlaikyti šeimą kainavo didžiulius pinigus. Tik dėl filmo tą dariau. O asmeniniam archyvui tiek daug laiko, lėšų ir sąnaudų nenaudočiau. Kitas dalykas – dar vienai dokumentikai reikėtų labai stiprios istorijos. Taigi, turbūt tektų skristi į Marsą arba mėnulį“, – kalbėjo jis.
Nors A. Valujavičius kelionės metu savo nuotykiais dalijosi ir socialiniuose tinkluose, daugybė niekam nematytų akimirkų nugulė į dokumentinį filmą. Keliautojas pripažino, kad jam skaudėjo širdį, jog negalėjo viskuo su gerbėjais dalintis realiu laiku.
„Filmo formatas dėl to man nelabai priimtinas, nes negalėjau dalytis čia ir dabar, geriausios akimirkos turėjo likti filmui. Man pjauna psichologiškai, jog negaliu auditorijai parodyti, kokia situacija įvyko. Man tai labai nelimpa, todėl tai turbūt pirmas ir paskutinis mano filmas“, – sakė keliautojas.
Aurimo teigimu, jam pačiam žiūrint savo dokumentinį filmą pritrūko dramos: „Bet čia turbūt mano asmeninės savybės lėmė, jog aš ramiai žiūriu į visas situacijas – nei verkiu, nei krykštauju. Visose blogose situacijose matau kažkiek pozityvo.“
Iššūkiu tapo kelionės pradžia
Pasiteiravus, kas kelionės metu psichologiškai buvo sunkiausia, Aurimas tikino, kad didžiausiu iššūkiu tapo kelionės startas.
„Daug dalykų sukrito. Matai, kad palieki žemę, be to, tuo metu pavogė mano „Youtube“ kanalą, dar vėjas netinkamas.. Užtruko, kol įsivažiavau į tą ritmą, kai miegi 5-6 valandas, irkluoji apie 10-12 valandų, tame tarpe valai valtį, miegi, valgai. Reikėjo 2-3 savaičių, kol supratau, kur esu, kad tai yra mano teritorija, o tikslas – Majamis.
Irkluojant per vandenyną turi apie 4 mėnesius, kol yra saugu jį perplaukti, o po to ateina audrų sezonas, kai niekas neirkluoja, nes tave gali nunešti. Taigi, negali sėdėti ir ilsėtis. Ilgiausiai Atlante aš ilsėjausi 12-15 valandų, nes buvo blogas vėjas“, – pripažino jis.
Irkluojant išsisėmė mintys
Nors Aurimas kelionės metu turėjo daug laiko apmąstymams, jis taip pat neslėpė, jog kartais jau nebežinojo, apie ką galvoti.
„Galva tampa tuščia – aplinkui tik vėjas, bangos ir tu nori užimti savo protą, bet nebėra apie ką galvoti. Įsijungi muziką, palydovinį internetą, paskambini bičiuliams. Jie paklausia, ką veiki, o tu vis sakai, kad irkluoji. Apmąstai viską nuo vaikystės iki ateities. Vandenyne į viską pažvelgi kitaip“, – tikino jis.
Kelionė – sunkiausia, bet ne visais atžvilgiais
Keliautojas pripažino ir tai, kad ši kelionė buvo sunkiausia ne fiziškai, o psichologiškai: „Ir net nežinau, kaip tam pasiruošti. Gali perskaityti daug knygų, bet savęs neįstatysi į tokią situaciją, jog 4 mėnesių bėgyje aplink tave nebus jokio žmogaus. Aišku, vienas kitas laivas praplaukdavo, bet tik per atstumą.“
Ruošiasi naujam nuotykiui, bet išlydėtuvių nenori
Dar žiemos pradžioje A. Valujavičius pranešė, kad Atlanto jam neužtenka – kaunietis ruošiasi naujai kelionei. Šįkart jis sės ant dviračio ir sieks apvažiuoti Naująją Zelandiją. Pasak lietuvio, visą maršrutą sudarys daugiau nei 8000 km. Aurimas atskleidė, kad kelionės pradžia numatoma kovo mėnesį, tačiau tikslios datos jis skelbti neketina, nes nebenori nei išlydėtuvių, nei sutiktuvių.
„Noriu ramiai išskristi ir grįžti. Lietuviai Majamyje manęs vis laukė, klausinėjo, kada atplauksiu, kurią valandą. Taip staiga pradedi skubėti, draskytis, įstatai save į rėmus, o tai kuria papildomas atsakomybes. Nemanau, kad man to reikia“, – teigė keliautojas.
Anot pašnekovo, daiktai naujai kelionei buvo sudėti jau prieš mėnesį: „Viskas paruošta. Ėjau į sporto salę fiziškai atsigauti, kiek spėjau pagerinau būklę. Tai – mano rogės, tad, manau, viskas bus gerai.“
