Kai myli, tai ir darai
Yra žmonių, kurie jaučiasi mylimi tuomet, kai dėl jų yra daromi tam tikri dalykai. Apibendrintai tai galime pavadinti paslaugų teikimu. Santykiuose tai - nieko blogo. Tik dar vienas būdas išreikšti meilę. Tie žmonės, kurių pastaroji meilės kalba yra pagrindinė, mylimi jaučiasi tuomet, kai sutuoktinis lygina, skalbia, daro jiems valgyti, tvarko jų namų erdvę, prižiūri gėlyną ir pan.
Vadinasi, partneris meilę išreiškia tuomet, kai daro tai, kas jo mylimajam yra svarbu. Šį procesą galima pavadinti pasitarnavimu. Kai išmintinga žmona vyrui lygina marškinius - tai nereiškia, kad vyras pats to negali padaryti. Ji lygina, nes žino, kad taip vyras jaučiasi jos mylimas. Tad kodėl ji turėtų to nedaryti? Jau išsiaiškinome, kad labai svarbu santykiuose ne tik gauti meilės, bet ir ją demonstruoti.
Žinoma, įvairias paslaugas mylimiesiems verta atlikti tik su noru, o ne prievartaujant save. Jau geriau rečiau, bet su meile, nei iš pareigos ir dažnai.
Kai kitas nedaro paslaugų
Dažnose šeimose kyla nesutarimų ne todėl, kad žmonės vienas kito nekenčia, o todėl, kad jie - nesusišneka. Kai tik vyras ir moteris pradeda vienas kitam "dovanoti" priekaištus, dialogas virsta konfliktu ir gali pereiti į šaltojo karo būseną, t.y. vyras nekalba arba moteris nekalba. Jei jūsų pagrindinė meilės kalba yra paslaugos, teks išmokti prašyti mylimojo ar mylimosios tų paslaugų atlikimo.
Reikalavimai, nuolatiniai kabinėjimaisi kelia nepasitenkinimą abiem pusėm. Žinoma, prašyti nėra lengva. Kviečiu įsidrąsinti ir nurimti, nes kitas žmogus tikrai neprivalo skaityti mūsų minčių. Prašyti verta konkrečiai ir aiškiai. Ir nesitikėti tos paslaugos atlikimo iš karto. O dar geriau - visai nieko nesitikėti.
Svarbu paaiškinti partneriui, kad jūs jaučiatės mylimas tada, kai jis daro tai ir tai. O kai jis nedaro, ko jūs prašote, jaučiatės atstumtas, ignoruojamas ir pan. Jei aklai paisome vyrų ir moterų lyčių stereotipų, galime nejuokais sugadinti santykius su mylimu žmogumi.
Pvz. moteris jaučiasi mylima tuomet, kai vyras jai padeda nudirbti namų ruošos darbus. O vyras įsitikinęs, kad namų tvarkymas - tai moterų reikalas, nes taip elgėsi jo tėvai. Neieškokime teisių, atsakykime į klausimą: jei moteris mylima jaučiasi, kai vyras jai padeda atlikti tam tikras paslaugas, ką vyras turėtų daryti, norėdamas išreikšti moteriai savo meilę? Tarp teisingų atsakymų, kurių yra ne vienas, nėra šio - namų ruoša nėra vyrų reikalas.
Susikoncentruokime į konkretų žmogų, konkrečius santykius, į unikalią realybę, o ne į dogmas, pasakytas kažkieno. Šeimoje gerai yra tuomet, kai vyras ir moteris susitaria dėl jiems abiem svarbių dalykų.
Kai kitas liaujasi daryti paslaugas
Dažnai šeimose kyla nesutarimai dėl pasikeitusio vieno ar kito sutuoktinio elgesio. Pvz. anksčiau moteris dėl vyro darydavo daug jam svarbių paslaugų, prašydama jai svarbių paslaugų, nesulaukdavo geranoriškumo, susidurdavo su vyro nuolatiniu reiklumu ar pastabomis dėl neatliktų paslaugų ir taip liovėsi daryti gausias paslaugas.
Verta suprasti: niekas nemėgsta būti verčiamas ką nors daryti. Moterys per dažnai įpuola į aukos vaidmenį ir net negaudamos joms svarbių paslaugų iš vyro ir toliau daro tą patį. Tai nėra tinkamas elgesys, nes kelia nepasitenkinimą ir gadina santykius. Labai svarbu kalbėtis. Kai kalbėtis sunku, galima susirašinėti.
Jei abiem sutuoktiniam svarbios paslaugos, vadinasi, jie turi surašyti keletą jiems svarbių paslaugų, kurių atlikimo tikėtųsi iš partnerio. Tokie sąrašai skatina žmones mąstyti konkrečiai ir susivokti savyje. O partneriui nereikia spėlioti, kuri paslauga yra svarbesnė.
Juk visko padaryti negalime. Tačiau galime dėl savo mylimojo padaryti kai ką jam svarbaus. Įsisąmoninkime: mes nieko neprivalome dėl kito, bet jei darysime dėl kito tai, kas jam svarbu - tai bus meilės veiksmas. Ir tas veiksmas pripildys partnerio meilės rezervuarą. Ir tai praturtina santykius.
Apsiribokime keliomis, trimis, keturiomis paslaugomis, darykime tai bent du mėnesius ir stebėkime, ar keičiasi partnerių nuostatos vienas į kitą. Gal po kurio laiko norėsis kitų paslaugų? Juk amžino nėra nieko.
Kodėl verta pasistengti?
Kaip teigia Gary Chapman, demonstruodami meilę savo mylimajam ar mylimajai, efektyvumo sulauksime tuomet, kai meilę išreikšime taip, kaip prašo partneris. Neieškokime savo scenarijaus, neprimeskime savojo metodo kitam, o tiesiog išgirskime ir įsiklausykime.
Net jei nesuprantame kito žmogaus, jei jį mylime, galime dėl jo šį bei tą padaryti. Ir tai nebus nei savęs išdavystė, nei savęs praradimas. Nebent egoizmas sumažės, o tai - tik į naudą. Atkreipkime dėmesį į tai, kokią kritiką išsako sutuoktinis. Tai, ką jis ar ji kritikuoja, tai yra svarbu. Tai gali padėti atpažinti pagrindinę mylimojo meilės kalbą.
Kaip netapti kilimėliu?
Labai daug moterų guodžiasi - viską dariau dėl vyro, tiek metų, o jis - ėmė mane ir paliko. Atkreipkime dėmesį į tai, dėl ko dauguma moterų daro tam tikras paslaugas vyrams. Jei jos daromos ne iš meilės, o iš baimės, kaltės ar apmaudo, tapti kilimėliu - didžiulė rizika.
Labai daug moterų pataikauja vyrams neva "dėl šventos ramybės" ir taip praranda savigarbą, sveiką savimeilę ir sveiką kiekį egoizmo. Daugumai moterų verta išmokti gyventi taip, kad jomis nebūtų įmanoma taip lengvai pasinaudoti. Užlipti kitam ant galvos galima tuomet, kai ta galva yra labai žemai.
Daug moterų kaltina vyrus, neva jie jų nemyli, o išnaudoja. Tačiau santykiuose budelio nebūna be aukos. Atminkime: mums patiems reikia keisti savyje įsišaknijusius lyčių stereotipus ir įsiklausyti į save. Kai sugebėsime pakeisti nuostatas apie mums svarbius dalykus ir pripažinti sau tiesą apie save, galėsime save geriau paaiškinti kitiems.
O tai reiškia, kad savo brangiems žmonėms padėsime mus mylėti. Abipusio supratimo linkėdama kviečiu bent kartą per savaitę šeimoje skirti laiko pasikalbėti apie save ir kitą, apie jausmus, būsenas ir išdrįsti prašyti to, kas yra svarbu.
