J. Eddsas prisiminė: „Aš išėjau iš vilų rajono jūros link ir pamačiau jūros sieną. Nuėjau ten filmuoti, kaip artinasi didžiulės bangos. Vėjas buvo toks stiprus, kad aplink skraidė metaliniai namų karkasai.“
„Tęsiau filmavimą, nors mačiau, kaip vanduo po truputį apsemia vietą, kur aš stovėjau, – pasakojo J. Eddsas. – Maniau, kad tai yra gana smagu, tačiau netrukus situacija pasidarė pavojinga. Aš įlipau į šalia buvusį baseiną – jaučiausi saugesnis vandenyje, tačiau tuomet vėjas sustiprėjo. Aš turėjau trauktis už kampo, eidamas viską filmavau ir jaučiau, kad stichija aplink tik stiprėja ir stiprėja.“
J. Eddsas pasakojo, kad bandė vingiuoti tarp vilų, norėdamas patekti į pagrindinę Taklobano kurorto vietą, tačiau negalėjo dėl vis stiprėjančio vėjo.
„Manau, kad į pabaigą audra tik stiprėjo. … Tikriausiai žmonės galvojo, kad žino, ko tikėtis iš taifūno, tačiau tikrai nemanė, kad viskas bus taip blogai, – pasakojo J. Eddsas. –Audrai nurimus, nieko nebuvo likę. Viskas dingo.“
