„Rytuose, šiaurės rytuose anticiklonas naujų galių „semiasi“, savo pietvakariniu pakraščiu stumsis vis arčiau Lietuvos. O šiaurės vakaruose lėtai stiprės galingas ciklonas. Mes atsidursime šių dviejų orų sistemų sandūroje“, – teigia E. Latvėnaitė.
Anot sinoptikės, penktadienį prie Lietuvos prisiglaudęs atmosferos frontas turėtų paberti sniego. Vėliau bus sausiau, dažniau matysime šviesesnį dangų. Tiesa, bus vis dar šalta. Stiprės pietryčių vėjas, kuris atneš dar didesnę žvarbą, ypač savaitgalį.
Nuo sekmadienio sulauksime dar didesnių orų permainų.
„Vis arčiau Baltijos ir Lietuvos darganotas ciklonas keliaus, atneš šiokį tokį atodrėkį, bet kartu ir visokių orų negandų priedo pridės: sniegas maišysis su šlapdriba, šlapdriba su lietumi, lijundra leduku sublizgės, dar rūkai su miglomis draikysis. Tad panašu, kad baltos žiemos pasakos laukia liūdnos dienos...“ – reziumavo E. Latvėnaitė.
Orų prognozė artėjančiai savaitei
Ketvirtadienio, gruodžio 7-osios, naktį be ženklesnio sniego, dieną pasnigs, gausiau vakariniuose, pietvakariniuose rajonuose. Pustys. Vėjas rytų, pietryčių naktį 5-10 m/s, dieną 7-12 m/s. Naktį minus 7-12 laipsnių, šiaurės rytuose iki minus 13-14 laipsnių, šalčiausia bus nakties pradžioje, dieną minus 2-6 laipsniai, rytuose, šiaurės rytuose minus 7-9 laipsniai.
Penktadienio, gruodžio 8-osios, naktį pasnigs vakariniuose, šiaurės vakariniuose rajonuose, rytą gali pasnyguriuoti šiaurinėje Lietuvos pusėje, pustys. Vėjas rytų, pietryčių 6-11 m/s. Naktį minus 7-12 laipsnių, šalčiausia rytuose, šiaurės rytuose, dieną minus 5-10 laipsnių.
Šeštadienį, gruodžio 9 d., be ženklesnio sniego. Vėjas rytų, pietryčių 8-13 m/s, gūsiai 15 m/s. Naktį minus 8-12 laipsnių, šiaurės rytuose iki minus 14 laipsnių, dieną minus 3-8 laipsniai.
Sekmadienio, gruodžio 10-osios, naktį dar be ženklesnio sniego, įdienojus pradės snigti vakariniuose rajonuose. Vėjas rytų, pietryčių 8-13 m/s, gūsiai 15-17m/s, pustys, vakariniuose rajonuose pūga užsisuks. Naktį minus 4-9 laipsniai, dieną minus 1-4 laipsniai.
Pirmadienį, gruodžio 11 d., gausoki krituliai, naktį daugiausia sniegas, pūga, dieną sniegas su šlapdriba maišysis, vakariniam, pietvakariniam pakraštuke palis, daug kur lijundra, miglos. Vėjas pietų, pietryčių 7-12m/s, naktį gūsiai 15 m/s. Naktį minus 1-5 laipsniai, dieną minus 1 plius 3 laipsniai.
Antradienį, gruodžio 12 d., gausoki krituliai-naktį sniegas su šlapdriba maišysis, dieną daugiausia lietus, tik rytuose, šiaurės rytuose sniegas vyraus.Vėjas pietų, pietryčių 5-10 m/s. Naktį minus 2 plius 2 laipsniai, dieną minus 1 plius 4 laipsniai.
Trečiadienį, gruodžio 13 d., protarpiais krituliai, naktį vyraus sniegas, dieną sniegas su šlapdriba maišysis. Vėjas nepastovus 4-8 m/s. Naktį apie 0 laipsnių, šiauriniuose, šiaurės rytiniuose rajonuose minus 2-7 laipsniai, dieną 0 plius 2 laipsniai, šiauriniuose rajonuose apie minus 1-3 laipsnius.
Ketvirtadienį, gruodžio 14 d., be didesnio sniego, drieksis rūkai. Vėjas nepastovus 4-8 m/s. Naktį minus 1-6 laipsniai, dieną 0 minus 3 laipsniai.
Profesorius pasakė, kokios žiemos laukti
Nors gruodžio 1 d. prasidėjo kalendorinė žiema, gamtoje ji pasirodė kur kas anksčiau. Apie tai, ko sulauksime šį mėnesį ir kokios galime tikėtis likusios žiemos, papasakojo klimatologas prof. dr. Arūnas Bukantis.
„Pirmoje gruodžio pusėje numatomi gana šalti orai. Prognozuojama neigiama temperatūros anomalija bus 1–2 laipsniais žemesnė už daugiametį vidurkį. Tai reiškia, ir dienomis, ir naktimis oro temperatūra bus neigiama. Naktimis kartais paspaus šaltukas net iki 10–11 laipsnių. Galime sakyti, kad turėsime šaltą gruodžio pradžią“, – sako A. Bukantis.
Pamažu galima numatyti, kokia turėtų būti likusi žiema. Tiesa, ilgalaikės prognozės sudaromo remiantis bendrosios atmosferos cirkuliacijos ir vandenyno cirkuliacijos modeliais, todėl yra abstrakčios ir ne visuomet pasitvirtina.
Vis dėlto, remiantis ilgalaikėmis prognozėmis, gruodžio antra pusė gali būti šiltesnė.
„Temperatūra, tikėtina, bus aukštesnė nei pirmoje gruodžio pusėje. Didžiojoje Lietuvos dalyje ji gali tapti teigiama. Sausis ir vasaris prognozuojami maždaug 1–2 laipsniai šiltesni už daugiametį vidurkį. Kritulių turėtų iškristi apie normą – 40–50 mm per mėnesį“, – komentuoja klimatologas.
Žiema taip pat pasižymi dideliu pavojingų reiškinių skaičiumi. Anot A. Bukančio, jų pasitaiko visais žiemos mėnesiais, bet galima pastebėti tam tikrų pokyčių dėl klimatos kaitos.
„Pastaraisiais metais pastebėjome, kad ir upių vandens lygis pakyla būtent gruodžio mėnesį. Kitaip tariant, pavasariniai potvyniai tapo kalėdiniais potvyniais. Tai susiję su dažnu lietaus pavidalo kritulių iškritimu ir sniego nutirpimu viduržiemį, t. y. gruodžio pabaigoje, sausio mėnesį.
Kalbant apie audras, ciklonų veikla yra labai aktyvi. Gilių ciklonų pasitaiko visais žiemos mėnesiais, dėl to šis laikotarpis būna audringas ir neramus“, – teigia A. Bukantis.
Žiema sutrumpėjo puse mėnesio
Dėl klimatos kaitos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, keičiasi sezonai. Ryškiausi pasikeitimai matomi žiemos metu – pastebima, kad ilgų ar labai atšiaurių žiemų pasitaiko vis rečiau.
„Apskaičiuota, kad per pastaruosius 60 metų vidutinė žiemos temperatūra pakilo 2–2,5 laipsnio. Daugiausiai atšilo sausio ir vasario mėnesiai, taip pat kovas.
Prie šios tendencijos galima pridėti ir vasaros mėnesius. Jų temperatūra kyla šiek tiek mažiau, apie 0,8–1 laipsnį liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Kada skaičiuojame vadinamąją klimatinę žiemos trukmę, atsižvelgiame, kada vidutinė paros temperatūra yra žemesnė negu nulis. Lietuvoje šis laikotarpis sumažėjo 15–16 dienų ir būtent kovo mėnesio sąskaita, nes dabar temperatūra aukščiau nulio pakyla dviem savaitėmis anksčiau nei praėjusios amžiaus 7–9 dešimtmetyje“, – pažymi klimatologas.
Pasak prof. A. Bukančio, 2–2,5 laipsnio vidutinės temperatūros pakilimas yra labai didelis pokytis. Todėl dabar mūsų klimatas, lyginant su tokiu, koks buvo prieš kelis dešimtmečius, darosi panašus į Centrinės Europos klimatą.
„Mūsų klimato sąlygos tapo panašios į Pietų Lenkijos, Čekijos klimato sąlygas, kurios ten buvo prieš 30 metų. Taigi su pavėlavimu keliamės į pietus. Be abejo, klimatas šyla visoje Europoje“, – paaiškina A. Bukantis.
