Tam, kad renovacija prasidėtų, turi vykti pirmasis susirinkimas. Būsto savininkų vaidmuo čia be galo svarbus. Jei 51 proc. susirinkime dalyvaujančių gyventojų pritaria renovacijai, tuomet rengiamas renovacijos investicinis planas, kurį paruošia konkurso būdu išrinktas investicijų plano rengėjas.
Šis dokumentas numato visus svarbiausius projekto etapus bei priemones: kokios atnaujinimo priemonės bus panaudotos, kiek preliminariai kainuos daugiabučio modernizavimas, per kiek laiko atsipirks ir kiti elementai. Dažniausiu atveju investicinio plano aptarimas su gyventojais lemia tolimesnius renovacijos žingsnius. Jei pristačius investicinį planą sprendimą renovuoti priima ne mažiau kaip 55 proc. namo butų savininkų, tuomet seka tolimesni renovacijos žingsniai, kitu atveju namo renovacija užsibaigia ties investicinio plano parengimu. Gavus gyventojų daugumos pritarimą, projekto administratorius turi parengti renovacijos įgyvendinimo projektą. Šie pirmieji žingsniai yra ilgo proceso pradžia.
Kitas privalomas žingsnis – nustatyti daugiabučio energinį naudingumą, kurį parodo energinio naudingumo sertifikatas. Atsižvelgiant į tai, kiek šilumos energijos suvartoja namas, nustatoma energinio naudingumo klasė. Seni, nusidėvėję daugiabučiai dažniausiai priskiriami žemiausioms – F arba G klasėms, o po renovacijos dažniausiai pasiekiama ne mažesnė nei B energinio naudingumo klasė.
Pagal naujausius valstybės prioritetus siekiama, kad daugiabučiai po renovacijos pasiektų B arba A klasę ir sutaupytų bent 40 proc. energijos, taip pat panaudotų atsinaujinančios energijos šaltinius. Tik įvykdžius šias sąlygas, galima pretenduoti į valstybės paramą. Praktika rodo, kad po renovacijos daugiabučiai vidutiniškai sutaupo 50–70 proc. energijos.
Verta pažymėti, kad investicijų plane numatytas preliminarus biudžetas yra maksimalus, vykdant rangos darbus ir kitus pirkimus, kainos dažniausiai sumažėja.
Kas sudaro atnaujinimo kainą?
Vienareikšmiško atsakymo, kiek kainuos daugiabučio atnaujinimas, nėra. Kainą sudaro daugybė dedamųjų: pasirinktos atnaujinimo priemonės, daugiabučio namo dydis, esama būklė, netgi gyventojų skaičius. Vis dėlto, preliminari kaina nustatoma vadovaujantis Statybos produktų sertifikavimo centro interneto tinklalapyje paskelbtomis rekomendacijomis dėl kainų nustatymo.
Šis pagalbinis įrankis gali būti naudingas planuojant finansinius išteklius bei sudarinėjant preliminarų renovacijos biudžetą. Šiame kainyne galima palyginti skirtingų renovacijos priemonių kainas, vertinti privalumus ir trūkumus bei rasti visas preliminarių darbų išlaidas.
Lietuvoje esantys daugiabučiai yra įvairūs – skirtingų aukštų, įvairaus išplanavimo, su įvairiomis inžinerinėmis sistemomis, nevienodais fasadais, stogais ir kitais elementais, todėl nustatyti vieną vidutinę kainą iš esmės neįmanoma. Vis dėlto, praktika rodo, kad įprastai didesnių daugiabučių gyventojams modernizacijos darbai kainuoja vidutiniškai mažiau, kadangi bendros išlaidos paskirstomos didesniam butų skaičiui. Tuo metu mažesnių daugiabučių gyventojams tenka investuoti daugiau.
Kiek truks daugiabučio renovacija?
Nuo pirmojo priimto sprendimo iki galutinių renovacijos darbų praeina nemažai laiko. Dažniausiai renovacijos procesai vyksta tokiais etapais: parengus namo renovacijos investicinį planą, viešojo konkurso būdu per mėnesį išrenkamas projektavimo darbų rangovas, kuris paruošia techninį namo renovacijos projektą. Tuomet skelbiamas rangos darbų konkursas.
Išsirinkus darbų rangovą, netrukus pradedami techniniai darbai – konkursą laimėjęs teikėjas paruošia būsimą statybų aikštelę ir pradeda daugiabučio modernizavimo darbus. Kiek truks šie darbai, priklauso nuo pastato dydžio ir pasirinktų priemonių. Vidutiniškai darbai, jeigu neiškyla nenumatytų aplinkybių, trunka apie metus. Kai kurie darbai, tokie kaip šildymo sistemos atnaujinimas, gali vykti tik pasibaigus šildymo sezonui, todėl metų laikas bei oro sąlygos taip pat gali daryti įtaką darbų spartumui.
Į daugiabučio atnaujinimo darbus rekomenduojama įsitraukti ir patiems gyventojams. Pastebėjus darbų broką ar prastai dirbančius darbininkus, jie turėtų kreiptis į projekto administratorių, techninį prižiūrėtoją ar statybos darbų vadovą – visi šie specialistai gali ir privalo padėti išspręsti kilusias problemas ar nesklandumus. Jeigu problemų išspręsti nepavyksta, gyventojai visuomet gali kreiptis į APVA.
Taip pat gyventojams ir būsto administratoriams primename, kad iki spaliomėn. galioja kvietimas atnaujinti senus daugiabučius ir gauti valstybės paramą.
Primename, kad iki š. m. spalio 2 d. yra priimamos paraiškos daugiabučiams atnaujinti pagal š. m. vasario 22 d. skelbtą kvietimą. Pagrindinė šio kvietimo sąlyga – pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc.
Straipsnio autorė: Kotryna Grušauskaitė
