Peru vakaruose, kur baigiasi žemė ir prasideda Ramusis vandenynas, pakrantę vainikuoja milžiniškos smėlio kopos. Prieš akis matyti du bekraščiai plotai – mėlynas vanduo ir geltoni pasišiausę smėlynai. Dvi galingas stichijas lyg pablyškusi ir išsekusi gysla skiria ilga, pilka Panamerikos magistralė.
Didžiausia pasaulyje smėlio kopa (apie 2 km aukščio) plyti prie Naskos. Iš Limos iki jos – 450 km į pietus, o kelionė autobusu trunka maždaug 5 valandas. Čia galima ir atskristi. Keliavau po šalį autobusais ir vietinių oro linijų lėktuvais - kreipiausi į Peru turizmo agentūrą Qoyllur Tours, kad parengtų ilgą ir įvairų maršrutą, nes norėjau kuo daugiau pamatyti. Vietinės agentūros prijungia turistus prie savo parduodamų standartinių maršrutų (prie grupės su gidu) arba net parengia individualius maršrutus ir duoda gidą, jei tik yra bent du norintys keliauti. Daugiau kaip trijų tūkstančių kilometrų ilgio Atakamos dykumos ruožas tęsiasi nuo Arekipos ir baigiasi šiaurėje, prie Peru ir Ekvadoro sienos. Kad aukštos kopos neužslystų ant Panamerikos greitkelio, vietomis pastatyti betoniniai bortai. Peržengus šią kliūtį, byrančiu smėliu galima patraukti aukštyn link keteros viršūnės. Iš pradžių maniau, kad toks žygis neįgyvendinamas, o tik mano fantazija, tačiau po kelių akimirkų automobilį sustabdęs vairuotojas kone įsakmiai liepė “drožti” viršun ir nepamiršti fotoaparato... Nelabai supratau, pokštas tai ar ne, tačiau pasitaikiusia proga pasinaudoti neatsisakiau...
Kadangi per kopas Lietuvoje vaikščioti nevalia, tai bent jau Peru nutariau atsigriebti. Peržengiau bortą ir – pirmyn viršun. Ne taip lengva, pasirodo... teko ropoti keturiomis. Tiksliau, trimis: dviem kojom ir pasispiriant viena ranka. Kitoje aukštai iškėlus laikiau fotoaparatą, kad į jį nepribyrėtų smilčių...
Nuo kopos viršūnės vėjas neša smėlį ir užpila akis, tad užropojusi keliasdešimt metrų, atsisėdu. Daugiau nebeįstengiu. Apačioje, išilgai vandenyno į abi puses tęsiasi Panamerikos greitkelis, kuriuo kartas nuo karto praūžia vilkikai ar autobusai. Tuščia. Nė gyvos dvasios. Įdomiausia, kad greitkelis nutiestas išilgai kopų šlaito, žemiau po juo boluoja smėlis su kur ne kur kyšančiais gigantiškais kaktusais, kol šlaitas apačioje susilygina su vandenyno bangomis. Keista, tačiau kelias nė trupučio neužpustytas – matyt gerai veikia kelių valymo tarnyba. - Tu rimtai į viršūnę susiruošei? – iš apačios ima šūkauti jau susirūpinęs vairuotojas, ir užtikrina, kad iki saulėlydžio tikrai nelauks manęs nusileidžiant... - Ne, - rėkiu atgal, - aš tik trumpai čia pailsėsiu, apžvelgsiu apylinkes... Sėdžiu ant šlaito vis dar negalėdama patikėti, kad po tokias gražias kopas galima vaikščioti. Smagu iki kelių įbristi į šiltą, birų ir baltą Atakamos dykumos smėlį.
Ikos smėlynai
Prie Ikos miesto besiglaudžiančios kopos plyti žemiau nei tos, kurios arčiau Naskos, bet jos - gražiausios šalyje. Ikos miestas labiausiai garsėja smėlynuose pasislėpusia Huakačinos oaze, tad patraukiame ten, kur nuomojami smėlio bagiai – į šalia dykumos įsikūrusį Curasi restoraną. Iš jo šeimininko amigo Ciro Arroyo akimirksniu gaunu akinius lenktais kraštais, kad į akis nepribyrėtų smėlio dulkių, ir netrukus įsitaisau šalia vairuotojo Pedro. Kai saugos diržas tvirtai prispaudžia prie sėdynės, imu suprasti, kad laukia rimtas pasivažinėjimas.
Po kelių sekundžių paaiškėja, kad nuojauta nemelavo – pasileidžiame tokiu greičiu aukštyn ir žemyn per kopas, kad vos sugebu išlaikyti rankoje fotoaparatą neišsimušdama juo dantų. Po akimirkos jau kruopščiai slepiu jį po drabužiais nuo aplinkui besitaškančių bei veidą geliančių smilčių ir saugausi, kad nuo smūgių ir staigių posūkių juo nesusilaužyčiau šonkaulių... Dešimtis kartų per dieną turistus po dykumą vežiojančiam vairuotojui jo darbas - smagiausia pramoga, ką liudija nuo lūpų nedingstanti šypsena ir valiūkiškai žibančios akys.
Nuo stačių kelių šimtų metrų aukščio šlaitų rekordiniu greičiu leidžiamės žemyn, vėl užkylame viršun, maišome kopas zigzagais, ratais ir aštuoniukėmis, atlikdami tai su tokia palaima, kokią tikriausiai jaučia vaikai, kapstydamiesi smėlio dėžėje. Burna pilna smėlio, ausys, batai ir kišenės – taip pat. Nors fotoaparatas ir po drabužiais, gailiuosi, kad nepasiimiau plastikinio maišelio... Smėlis byra iš plaukų, nuo blakstienų ir iš nosies. Tai bent pasivažinėjimas...
Akimirkai prisimenu Kuršių Neriją ir išdidų tūlo lietuvio pasigyrimą kopomis draugams iš užsienio, o neretai ir pasididžiavimą, kad tokių didelių smėlynų niekur daugiau pasaulyje nėra. Na, nebent Sachara galėtų joms prilygti... Deja, nuostabių smėlio kopų yra daug kur, net toli žvelgti nereikia – Danijoje, Prancūzijoje... Aukščiausia Lietuvoje Parnidžio kopa siekia vos 67 metrus. Ikos kopų aukštis – visas kilometras, bet perujiečiai tuo perdaug nesididžiuoja.
Su didžiuliu pasitenkinimu mindau baltą Atakamos smėlį po kojomis, kurio ir taip jau pilna batuose. Ne bet kur tokį surasi... Prieš akis - tarp smėlynų pasiklydusi Huakačino oazė. Nuo Ikos centro ji nutolusi vos per 5 km ir atrodo kaip žalia sala. Ką ten sala, tiksliau jau žalia dauba, nes visose jos pusėse plyti smėlio kalnai. Žaliosios duobės dugne telkšo ežeriukas, aplink jį auga palmės, o tarp vešlios žalumos pasislėpusiuose nameliuose gyvena auksinėmis keteromis nuo pasaulio atskirti huakačiniečiai. Jie sako, kad oazė turi gydančių galių, o maudytis Huakačinos ežere – ypač sveika. Apačioje vykstančiu gyvenimu pasigrožime nuo kelių dešimčių metrų aukščio kopos. Net keista, kad birus smėlis oazės neužpila. Gal ji tikrai stebuklinga...
Nuo didžiulių kopų šlaitų aistruoliai klykaudami čiuožinėja smėlio lentomis, ritasi žemyn šonu ir kitaip linksminasi. Neįtikėtinai smagu, kai aplinkui TIEK DAUG SMĖLIO.
Vynas, skanėstai ir dar šis bei tas
Aukštų smėlio kopų apsupta Ika garsėja gerais vynais ir vietine degtine pisco. Ramiojo vandenyno pakrantė labai sausa, o gyvybės yra tik ten, kur iš kalnų į vandenyną įteka upės. Ikos slėnyje už miesto rikiuojasi bodegos (vyno ir spiritinių gėrimų daryklos), nes žaliuose upių slėniuose auginamos vynuogės. Iš viso Ikos apylinkėse yra net 85 bodegos. Kovo pradžioje čia švenčiamas vyno festivalis.
Ikos slėnyje jau prieš 10 tūkst metų ėmė kurtis ankstyvosios kultūros – iki ispanų užkariavimo suklestėjo net 4: Parakaso, Naskos, Wari ir Ikos civilizacijos. XV a. Inka Pačakutekas šias teritorijas įjungė į Inkų imperiją, tačiau netrukus ispanai viską užkariavo ir sunaikino. Mieste galima aplankyti kitą Marijos Reichės muziejų Museo Regional Maria Reiche de Ica ir susipažinti su šios teritorijos praeitimi. Ikoje likę ir keli kolonijiniai namai, kelios bažnyčios ir Ginklų aikštė.
Būnant Naskoje ar Ikoje reikėtų paragauti patiekalo sopa seca – makaronų su vištienos gabaliukais, petražolėmis ir baziliku, karapulkros (carapulcra) – troškinio su bulvėmis, kiauliena, aštriais džiovintais pipirais ir smulkintais žemės riešutais bei Guiso de pallares verdes – aštraus troškinio iš Limos pupų su pienu, kiaušiniais ir sūriu. Dar vienas originalus skanėstas - tejas vadinamas desertas iš riešutų, saldžių juodųjų pupelių ir tropinių vaisių.
Kaip keliauti po Peru?
Atvykti į Pietų Ameriką savarankiškai ir naudotis vietinių agentūrų paslaugomis yra pigiau ir įdomiau, nes pačiam galima susiplanuoti, kiek laiko praleisti įvairiose vietose, jau nekalbant apie tai, į kurias vietas vykti. Peru kelionių agentūros turi parengę net po kelis skirtingų temų, apimties ir trukmės maršrutus į tas pačias vietas, tad pasirinkimas didelis ir lankstus. Aš pirkau bilietą iš Madrido į Limą, ir beveik mėnesį keliavau su Qoyllur Tours agentūra po visą Peru (kainos atžvilgiu geriausia skristi iš Madrido su Aircomet, bilietą pirmyn atgal internetu galima nusipirkti už 600 Eurų). Į Madridą iš Vilniaus skraido Flylal, Airbaltic (į abi puses kainuos maždaug 800-1000 Lt). Dar pigiau skristi iš Kauno su Ryanair per Frankfurtą ar kitą miestą). Limos oro uoste pasitiko Qoyllur Tours firmos atstovas su lentelėje įrašytu mano vardu ir pavarde, jis palydėjo ir išvykstant. Peru turizmas gerai išvystytas, keliautojai iš Europos ypač gerbiami, agentūros stengiasi gerai atlikti savo darbą ir viliasi, kad vėl pas juos sugrįšite. Su Qoyllur Tours kompanija galima susisiekti patiems www.qoyllur-tours.com, [email protected], jos tinklapyje aprašyti standartiniai turai. Informacijos apie Peru ir kitas firmas yra oficialiame šalies turizmo tinklapyje www.peru.info
