Kristina Stalnionytė

Jauniausios, mažiausios ir nelygiausios iš septynių Kanarų grupės salų – Hiero – laikas dar nespėjo nugludinti, todėl ji atrodo lyg ką tik iškasinėtas stambaus žvyro karjeras, pasislėpęs po vešlia augalų skraiste.

Jauniausių, mažiausių ir nelygiausių iš septynių Kanarų grupės salų - Gomeros ir Hierro -laikas dar nespėjo nugludinti, todėl mišku neapaugusiose vietose jos atrodo lyg vaikščiotumėte po ką tik iškasinėtą stambaus žvyro karjerą. Vešli augalija, žinoma, paslepia visus jaunėlių salų trūkumus – mat jos nepalyginamai žalesnės už vyresnes savo kaimynes: šlaituose šilto vėjo glostomos linguoja palmės, noksta sunkios bananų kekės, iš lysvių galvas kelia geltonšoniai ananasai.

Jau trečius metus iš eilės vykdomas projektas “Didysis žygis po Baltijos šalis” ir vėl siūlo aplankyti 30 turistinių objektų, po 10 kiekvienoje Baltijos valstybėje. Dalyviams tereikia bet kuriame Lietuvos, Latvijos ar Estijos turizmo informacijos centre įsigyti nemokamą Žygio lankstinuką su žemėlapiu ir jame pažymėtais bei aprašytais visais Žygio objektais, prisiregistruoti internetinėje Žygio svetainėje www.greatbaltic.eu ir iki spalio 31 d. juos apkeliauti.

Jau trečius metus iš eilės Lietuvos Turizmo departamentas bei Latvijos ir Estijos turizmo plėtros agentūros organizuoja projektą „Didysis žygis po Baltijos šalis” ir vėl siūlo aplankyti 30 turistinių objektų, po 10 kiekvienoje Baltijos valstybėje. Šiais metais nuo gegužės 15 d. iki spalio 31 d. truksiantis projektas sudomins tuos, kuriems nepakanka kelionių vadovuose pristatomų lankytinų vietų ir kurie nori geriau pažinti kraštą, perprasti jo unikalumą.

Kiek vertos trys dienos Kanarų salose? Ar vertos piniginės? Tokį klausimą sau uždaviau, kai išlipusi iš lėktuvo Gomeroje pasigedau savosios... Po dviejų valandų linksmo pasivažinėjimo salos keliukais, nusprendžiau troškulį numalšinti buteliu kokakolos. Ir ką gi? Sumokėti neturėjau kuo! Tik naktį atskridau į Gran Kanariją, o kelionę po salas pradėjau šįryt skrydžiu Gran Kanarija-Gomera. Smagu, ką čia ir besakysi... Dar sykį žvilgteliu rankinėn – piniginės ten nėra.

Peru vakaruose, kur baigiasi žemė ir prasideda Ramusis vandenynas, pakrantę vainikuoja milžiniškos smėlio kopos. Prieš akis matyti du bekraščiai plotai – mėlynas vanduo ir geltoni pasišiausę smėlynai. Dvi galingas stichijas lyg pablyškusi ir išsekusi gysla skiria ilga, pilka Panamerikos magistralė. Didžiausia pasaulyje smėlio kopa (apie 2 km aukščio) plyti prie Naskos. Iš Limos iki jos – 450 km į pietus, o kelionė autobusu trunka maždaug 5 valandas. Čia galima ir atskristi.

Borneo džiunglėse gyvenančius orangutanus malajai vadina “miško žmonėmis”:  malajų kalba žodis orang reiškia žmogų, o utan – mišką. Šie į žmogų panašūs gyvūnai aptinkami tik dviejose planetos vietose – Borneo ir Sumatros salose. Žaliasis “miško žmonių” pasaulis sparčiai nyksta: iškirstų atogrąžų miškų vietą užima palmių plantacijos, nes iš jų gaunamas palmių aliejus dabar tapo svarbiausiu Malaizijos produktu. Pelningai parduodama ir mediena.

Vulkanų ir kanjonų apsupta baltuoja Arekipa... Miestas atrodo baltas, nes pastatytas iš porėto ir šviesaus vulkaninio akmens. Kur tik pažvelgsi, pro žalių palmių lapus saulėje spindi baltos bažnyčios, vienuolynai ir vienaaukščiai balti lavos nameliai. Arekipą kerta žemės plutos lūžis, todėl ji nestipriai sujuda bent dešimt kartų per dieną. Tokio akmens pastatai, pasirodo, itin praktiški, kai po kojomis nuolat dreba žemė. Iš Limos į Arekipą – tūkstantis kilometrų į pietus.

Flamenko… sielos šauksmas… gyvenimo aistra… iš širdies gelmių aidinti rauda. Joje atgyja ir beribis ilgesys, ir džiaugsmas, ir kančia. Ta melodinga aimana glūdi giliai giliai, juodose garbanoto čigono akyse, kyla iš jo jausmų gelmės, o jis pats tampa tobulu savo išreiškiamos muzikos instrumentu. Širdį draskantis čigono šauksmas klausančiojo kūną verčia šiurpti, nuo kimaus balso intensyvumo per nugarą ima bėgioti skruzdėlės… Flamenko tėvynė – saulėtoji Andalūzija.

Pernai Latvijos, Lietuvos ir Estijos turizmo plėtros agentūros kvietė visų trijų Baltijos šalių gyventojus susipažinti su savo ir su kaimyninėmis šalimis dalyvaujant projekte „Baltijos kelionių maratonas“. Šiais metais tradicija ir toliau tęsiama, todėl vėl siūloma aplankyti 36 naujus turistinius objektus, po 12 kiekvienoje Pabaltijo valstybėje, o rudenį pasidžiaugti ne tik įgytomis žiniomis, patirtimi, maloniais įspūdžiais, bet ir aktyviausių žygio dalyvių laukiančiais apdovanojimais.