Vyriausiojo trenerio Ronaldo Koemano pasirinkta 5-2-3 taktinė schema iš pradžių davė vaisių, kai antrajame kėlinyje olandai išsiveržė į priekį rezultatu 1:0. Visgi pergalės išsaugoti nepavyko – jau per teisėjo pridėtą laiką rezultatą išlygino Issa Diopas, taip išplėšdamas pratęsimą. Nugalėtojui išaiškinti prireikė baudinių serijos, kuri Nyderlandų komandai susiklostė katastrofiškai.
„Rungtynių planas šiandienai buvo paruoštas, žinojome, kaip norime žaisti, – apie komandos strategiją pasakojo W. Weghorstas. – Galiausiai antrajame kėlinyje išsiverži į priekį ir, manau, kad po to įvarčio atrodėme gerai. Šiek tiek atsitraukėme, bet kartais tai įvyksta automatiškai.“
Loterija virtusioje baudinių serijoje tikslūs buvo tik po keitimo aikštėje pasirodęs W. Weghorstas bei Teunas Koopmeinersas. Tuo tarpu Justinas Kluivertas, Quintenas Timberis ir Crysencio Summerville'is savo progų nerealizavo, o lemiamą ir pergalingą smūgį Maroko rinktinei atliko Ismaelis Saibari.
„Nė akimirkos negalvojau, kad šiandien keliausime namo, nes grupėje buvo didžiulis tikėjimas, – ašarų akyse neslėpė Nyderlandų rinktinės narys. – Nė akimirkos neleidau sau apie tai susimąstyti, o tada prasideda baudinių serija ir supranti, kad tai loterija. Galiausiai, manau, turi prisiimti atsakomybę, ir tai bandė padaryti kiekvienas mušęs žaidėjas. Ten tenka toks didžiulis spaudimas, kurio neįmanoma apibūdinti.“
Prie 11 metrų žymos stojęs futbolininkas prisipažino, kad net ir patyrusiems žaidėjams tokios akimirkos tampa rimtu psichologiniu išbandymu.
„Futbolininkui tai yra akimirkos, kai patiriamas didžiausias spaudimas ir įtampa, – atviravo puolėjas. – Pats penkis ar šešis kartus pagalvoji: ar tikrai turėčiau mušti? Gal geriau nereikia? Galvoje sukasi daugybė minčių. Tiesiog beprotiškai gaila.“
Suprasdamas, kad tai greičiausiai buvo jo atsisveikinimas su viltimis tapti pasaulio čempionu, žaidėjas neslėpė kartėlio dėl praleistos istorinės progos.
„Tai unikali proga, apie kurią kalbėjomės su vaikinais – tiek daug šansų negauni, nes viskas vyksta taip greitai, – teigė šią vasarą 34-ąjį gimtadienį minėsiantis W. Weghorstas. – Man tai buvo paskutinė galimybė iškovoti šią auksinę taurę. Laikas prabėga nepastebimai, ir tu tai supranti. Taip norisi padaryti tai, ko mūsų šaliai dar nebuvo pavykę pasiekti. Jaučiu nusivylimą, nes mums visiems tai buvo didis tikslas, o man asmeniškai – didžiausia svajonė.“
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
