Šią dieną nuo seno lietuviai rengdavo didžiausią turgų. Tai rudens derliaus nuėmimo pabaigtuvės. Buvo tikima, kad šią dieną reikia pakurti pirtį ir palikti ją nakčiai, nes tuomet joje maudosi vėlės.
Vėlių lankymosi metas – vėlyvas ruduo
Lietuviai pagonys tikėjo, kad mirusiųjų vėlės lankosi savo gyventose vietose, o dažniausias jų lankymosi metas – vėlyvas ruduo. Spalio 28-oji – pirma iš tokių vėlių svečiavimosi švenčių. Kitos dvi – Visų šventųjų diena (11.01) ir Vėlinės (11.02).
Ne veltui kažkada spalio ir lapkričio mėnesius lietuviai netgi vadino „vėliniu“, ir „vėlių“ mėnesiais.
Atėjus krikščionybei, Vėlių minėjimo šventė sutapatinta su Šv. Simono ir Šv. Judo varduvėmis, dar kitaip vadinamu Simajudu. Simonas, vadinamas uoliuoju, ir Judas-Tadas (nepainioti su Judu Iskarijotu išdavikas!) buvo Jėzaus Kristaus apaštalai.
Mes turime savas baltiškąsias tradicijas ir papročius, todėl nepamirškime jų puoselėti kartu su savo vaikais.
Paminėklai. mirusiųjų minėjimo diena, Vėlinės: Krikščionybės įtakoje ilges imta vadinti vėlinėmis, Paminėklais.
