„Iš kur atsiranda tokie erodai kaip Vladimiras Putinas? Gal jam padėtų psichiatras?“ – klausia skaitytoja Stasė iš Raseinių.
Atsako psichologė Rūta Bubelienė.
Galvą dedu, gerbiama Stase, kad ir pas psichologą V.Putinas neapsilankytų, o psichiatrai bejėgiai jam padėti, ir savo valia Rusijos vadovas su jais nesikonsultuos. Jis jaučiasi jaunas, galingas, sveikas eržilas ir visiems tai demonstruoja trypdamas Ukrainą ir begėdiškai mergindamas amerikiečių aktorę Sharon Stoun, nors pats turi jauną gražuolę meilužę. „Padaryti“ visus pačia gyvuliškiausia, žemiausia šio žodžio prasme – tai psichopatų gyvenimo credo.
61-erių V.Putinas nėra išprotėjęs, kaip įtarė Angela Merkel: tiesiog psichopato protas veikia nekontroliuojamas jausmų ir sąžinės. Labai panašu, kad Putinas yra psichopatas: tai rimta charakterio bei asmenybės vystymosi patologija, deja, nepagydoma, o psichopatai yra pakaltinami ir atsakingi už savo veiksmus, jei tik neserga psichoze. Ar reikia sakyti, kad psichopatas neturi tokio organo, kaip sąžinė, o primityvus egoizmas atstoja jam visą jausmų gamą.
Yra žmonių, kurie įsivaizduoja esą napoleonai ir nuo šio kliedesio yra gydomi psichiatrinių ligonių skyriuose su grotomis ant langų ir durimis be rankenų – dėl visa ko. Bet tai – tik pusė bėdos. Psichopatai elgiasi, lyg būtų napoleonai, o tai yra kur kas baisiau. Daugumaa užkietėjusių nusikaltėlių, tironų, diktatorių, revoliucijų vadų yra psichopatai. Ne veltui Putinas lyginamas su Hitleriu (tiesa, kai kurie psichiatrai mano, kad Hitleris turėjo dar ir sunkią maniją), o šiems į kompaniją tinka ir Stalinas, ir Leninas.
Iš kur tokie išsigimėliai atsiranda? Vaikystėje niekas jų iš tikrųjų nemylėjo, o vertė pakusti jėga arba tarnavo jiems tarsi dievams. Šiems asmenims patirtis neturi jokios reikšmės, jie niekada nesubręsta, todėl atrodo jaunai net pasenę ir nesimoko iš savo klaidų. Visą gyvenimą jie puoselėja tik vaikams būdingą visagalybės jausmą, kurį šie augdami praranda susidūrę su realybe ir įgiję patirties.
Šie moraliniai išsigimėliai nesugeba mylėti, meilę pakeitė galia ir buvo pamišę dėl valdžios, garbina jėgą ir tik jai paklūsta. Jų didvyriškumo supratimas iškreiptas: psichopatai prisipažįsta įvykdęs žiaurią žmogždystę, tačiau neigia iškraustę aukos kišenes, nes laiko tai žemu dalyku. Juos valdo primityvus pavydas: jie siekia sumalti į miltus tai, ko geidžia ar ko negali turėti, todėl, tapę prievartautojais, žiauriai nužudo auką ar neklusnią moterį, kurios geidžia.
Tikt demonstruodamas jėgą psichopatas gali pakelti savivertę, todėl griebiasi smurto, grobimų, plėšimų, aneksijų. Bijau, kad Rusijos valdovą sužavėjo pavojinga Ukrainos drąsa, todėl ir pasišovė ją suplėšyti į gabalus. Derėtis su tokiu agresoriumi, moralizuoti – tuščias reikalas. Visi jo pažadai yra melaginti, o sutramdyti jį įmanoma tik jėga. Europa ir JAV turėtų dėl to turėtų padaryti išvadas, kol dar ne vėlu: psichopatus sustabdo tik mirties baimė ar belangė. Rimanto Dovydėno piešinys
