Jis vienut vienas savo burlaivyje siaučiančio Atlanto viduryje. Šalta. Stiebą laikantis lynas nutrūksta. Jis žino, kad laivas bet kuriuo momentu gali apvirsti. Svarbiausia, kad burlaiviu plaukia ne čempionas, o penkiolikmetis vaikinukas!
Antigva
Jau daugiau nei dešimt valandų Sebas Kloveris sušalusiomis rankomis stengiasi sutvirtinti stiebą. Ledinis šaltis skverbiasi per nepralaidų vandeniui kombinezoną. Jo 9,8 metro ilgio burlaivis - pačiame žiemos metu siaučiančios audros centre. Jeigu Sebui nepasiseks suremontuoti, jo burlaivis taps nevaldomas. Pakliuvęs į šoninių bangų mūšą laivas pavirs šipuliais. Sebas Kloveris žino, kad nėra iš kur laukti pagalbos. Jis yra už 2 500 kilometrų nuo kranto ir jo niekas neseka per palydovą. Be to, jis tik penkiolikos metų...
Šis vaikinas atsidūrė vandenyne dėl vienos neapgalvotos, tiesiog juokais motinos garsiai ištartos minties. 2000-ųjų vasarą trylikametis Sebas sėdėjo su tėvais vienoje Antigvos (Karibai) kavinės terasoje. Jo motina pajuokavo: "Įsivaizduokite, kad jūs abu skirtingais laivais plaukiate per Atlantą. Jūs lenktyniaujate, o aš sėdžiu šioje terasoje ir laukiu nugalėtojo. Kai jis pasirodo, sutinku su bokalu alaus!" Visi skambiai nusijuokia, nes nors Kloverių šeimoje iš kartos į kartą sūnūs būdavo jūrininkai, panašios lažybos neįmanomos. Tiesa, Sebo tėvas dirba instruktoriumi prestižinėje buriavimo mokykloje Anglijoje ir turi gerą vardą. Jis rimtai moko savo sūnų jūreivystės. Vasarą jų šeima atvyksta į Antigvą ir tris mėnesius plaukioja po Karibus. Tačiau visai kitas dalykas vienam perplaukti Atlantą, ir dar žiemą! Ir visgi, pati to nenorėdama, ponia Kloveris užkrėtė savo sūnų virusu. Nuo tos dienos jis nebepajėgė atsikratyti šios minties.
Reikėjo rimtai, savęs negailint ruoštis kelionei. Tai buvo būtina norint nepaskęsti vandenyne. Sebas sau buvo labai reiklus ir griežtas. Dar buvo būtina rasti rėmėjų, sutinkančių nupirkti du 9,8 metro ilgio "Contessa" tipo burlaivius ir visus kitus kelionės reikmenis. Suprantama, tėvas ir sūnus turėjo išvykti lygiomis teisėmis, tačiau skirtingais laivais.
2002 metų gruodį viskas buvo paruošta kelionei. Gruodžio 19-ąją Tenerifės salos uoste (Kanarai, netoli Maroko) jie paskutinį kartą pasibučiavo ir sulipo į burlaivius. "Tai tikros varžybos. Net nemanau nusileisti savo sūnui!" - pareiškė tėvas žurnalistams. Ir burlaiviai nuplaukė... Sūnus su "Reflection", o tėvas - su "Xixia".
Iš pradžių nebuvo vėjo, tad kelionė buvo panaši į eilinį plaukiojimą ir varė iš kantrybės. Sausio 5-ąją Sebas abiejose laivo pusėse pastebėjo du milžiniškus tamsius kalnus vandenyje. Tai buvo didžiosios orkos, galinčios uodegos smūgiu paversti burlaivį šipuliais. Jos dvi valandas lydėjo laivą, o paskui dingo.
Atlanto nuotaika žiemą nenuspėjama. Vieną naktį Sebą pažadino audra. Bangos buvo milžiniškos. Iki šiol tėvo burlaivis "Xixia" visą laiką buvo jo akiratyje. Dabar jis dingo iš akių. Mažiukas Sebo laivas tiesiog dingdavo bangų įdubose. Vaikinukas laikėsi įsikibęs vairalazdės ir šlapias nuo galvos iki kojų drebėjo iš šalčio. Staiga atsitiko tai, kas jūrininkams yra tikras košmaras: pasigirdo į šūvį panašus garsas. Trūko trosas, vienas iš plieninių lynų, laikančių stiebą...
Sebas užsisegė saugos diržą ir puolė į bangų plaunamą denį. Visi jūrininkai moka pritvirtinti lyną. Tai nesunku padaryti esant ramiai jūrai, o per audrą tai tampa tikru išbandymu. Berniukas nėra tikras, kad jam pasiseks susitvarkyti, tačiau jis neturi kito pasirinkimo: pasieks savo arba apsivers su visu laivu. Taigi jis imasi darbo. Veikia tiksliai taip, kaip jį daug kartų mokė tėvas. Laivas nežmoniškai šokinėja ir blaškosi, tad kiekvienas šiaip jau nesudėtingas judesys pareikalauja daugybės laiko. Ateina vakaras, o lynas vis dar nepritvirtintas. Tiktai vidurnaktį krauju srūvančiomis rankomis Sebas užbaigia savo darbą. Tada jis nueina į kabiną, krinta ant gulto ir truputį užsnūsta. Po ketvirčio valandos jis jau vėl prie vairalazdės. Vaikinas žino, kad prarado daug laiko ir bus sunku laimėti. Norėdamas pasivyti tėvą jis turėtų padidinti greitį, tačiau tokiu atveju kyla pavojus burlaivio stiebui.
2003-iųjų sausio 11-ją "Xixia" įplaukia į žydrus Antigvos vandenis. Doloresa, kaip ir žadėjo, sutinka savo vyrą su alaus bokalu. Kitą dieną, 12 valandą 50 minučių, Sebas įplaukia į uostą lydimas burlaivių armados. Jis vienut vienas nuplaukė 4 345 kilometrus. Sebas pralaimėjo prieš savo tėvą, tačiau pasiekė kitą rekordą - niekada tokio amžiaus paauglys nebuvo perplaukęs Atlanto vienas. Išlipęs iš burlaivio berniukas puolė motinai į glėbį. Tik apie ją jis tegalvojo pačiais sunkiausiais savo kelionės momentais. Apie mamą, kuri neparodė nė mažiausio silpnumo, nors per tris savaites neteko penkių kilogramų svorio. Beveik tiek pat, kiek jos išblyškęs ir sulysęs sūnelis.
- Tenerifėje išsiskyriau su vaiku, o sutikau tikrą vyrą, - pasakė didžiuodamasi Doloresa.
