Darbo kodekse šiuo metu numatyta 15 šventinių dienų, kurių metu dirbti nereikia išskyrus tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės, organizacijos), darbus, būtinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus.
2014-aisiais galėjome džiaugtis 9 laisvomis dienomis. Nors 2015 m. dalis švenčių sutampa su nedarbo dienomis (pvz. Žolinė, Visų šventųjų diena), tačiau šiemet laisvadienių turime tiek pat, kiek ir pernai. Tiesa, 2015 m. teliko tik vienas ilgasis savaitgalis, tačiau šis bus ilgiausias iš visų ir truks 4 dienas – Šv. Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 ir 25 d.) švęsime atitinkamai ketvirtadienį ir penktadienį.
Baksnoja pirštu į valstybės biudžetą
Parlamentarai, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai Antanas Matulas ir Dainius Kreivys bandė ne kartą Seimą įtikinti, kad iš šventinių dienų sąrašo būtina išbraukti Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.) ir Rasos ir Joninių dieną (birželio 24 d.). Seimo nariai aiškino, kad Gegužės 1-oji tėra profesinių sąjungų ir tam tikrų partijos šventė, o Joninės asocijuojasi su pagoniškomis apeigomis.
Vis dėlto, kone labiausiai konservatoriai akcentavo, kad lietuviai švenčia per daug, o dėl to nukenčia valstybės biudžetas. Jų skaičiavimu, vidutiniškai per vieną nedarbo dieną, į valstybės biudžetą neįplaukia iki 100 mln. Lt arba beveik 29 mln. Eur.
Nepaisant to, kad siūlymas iš šventinių dienų sąrašo išbraukti Tarptautinę darbo dieną ir Rasos ir Joninių šventę paramos Seime nesulaukė, portalui tv3.lt A. Matulas sakė savo pozicijos dėl laisvadienių skaičiaus šalyje nepakeitė.
„Laikausi pozicijos, kad tų šventinių dienų yra per daug. [...] Matomai, Vyriausybė turėtų skaičiuoti. Jeigu mes tiek daug švenčiame – 2-oje vietoje Europos Sąjungoje pagal švenčių dienas – ir norime kartu gyventi, tai čia yra mūsų visų problema“, – kalbėjo TS-LKD atstovas.
Tuo metu kitas konservatorius, Seimo narys Rytas Kupčinskas siūlė papildyti šventinių dienų sąrašą Šilinėmis, tai yra numatyti, kad į darbą nereikėtų eiti rugsėjo 8 d. Seimas šiai idėjai nėra pritaręs, tačiau TS-LKD atstovas neatmeta galimybės, kad savo siūlymą parlamentui teiks ir vėl.
Daugiau nedarbo Lietuvai norėtų ir socialdemokratas Eduardas Šablinskas. Seimo narys ne kartą siūlė laisvadieniu paskelbti gruodžio 31 d. Socdemas portalui tv3.lt teigė, jog šios savo idėjos neatmeta ir ketina vėl ją teikti Seimui.
„Įsivaizduokite, tą gruodžio 31 dieną koks imitacinis darbas vyksta. Visiems, o ypač moterims, reikia pasiruošti ir namus apkuopti, ir maistą paruošti. [...] Kam imituoti darbą tokią dieną? [...] Aš manyčiau, kad gruodžio 31 dieną turėtų būti laisvadienis. Manau, kad tai pribręs“, – aiškino E. Šablinskas.
„Mes tame sąraše europiniame esame apačioje pagal laisvų dienų skaičių. Taigi, tas, kas šneka, kad „oi, kaip daug tų laisvų dienų“, tai čia gal atstovauja verslui iš vienos pusės, gal reklamą taip bando pasidaryti“, – komentavo Seimo narys.
Ekonomistė: esmė – ne laisvadienių skaičiuje
Banko DNB vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka portalui tv3.lt pasakojo, kad Lietuva Europos Sąjungoje pagal įstatymuose reglamentuotų nedarbo dienų skaičių niekuo iš kitų šalių ypatingai neišsiskiria.
„Europos Sąjungos kontekste mes esame kažkur per vidurį, tai yra nelabai daug atostogaujam, bet iš kitos pusės ir nelepiname savęs“, – sakė J. Rojaka.
Ekonomistės manymu, kategoriškai teigti, kad dėl laisvadienių valstybės iždas nuolat smarkiai kenčia nereikėtų.
„Nedarbo dieną ne visos gamyklos sustoja, nes ne visos gamyklos gali leisti sau visišką nedarbo dieną. Kita vertus, nedarbo dienos skatina vartojimą, kadangi, jeigu tai yra ilgasis savaitgalis, žmonės išvažiuoja, jie panaudoja daugiau degalų, jie galiausiai eina į restoranus, ten perka maisto, išvažiuoja keliomis dienomis prie jūros. Žinoma, ekonomikai yra smagiau, kai išvažiuoja prie mūsų jūros kranto [...], nes tokiu būdu pinigai lieka mūsų ekonomikai“, – komentavo J. Rojaka.
Finansų analitikė atkreipė dėmesį į tai, kad svarbiausia yra ne darbo dienų ar valandų, praleistų darbe skaičius, o paties darbo našumas, efektyvumas.
„Kompensuoti vien darbo dienomis (darbo našumo stoką – tv3.lt) būtų visiškai nelogiška ir kelias būtų pražūtingas. Mums reikia kelti darbo našumą kaip tokį, tai yra produktyvumo kapitalo didinimo prasme, nes pagal kapitalo išnaudojimo lygį mes dar labai smarkiai atsiliekame nuo euro zonos vidurkio.
Našumas yra svarbiausias veiksnys ir reikėtų didinti veiklą ne tik efektyvesnio kapitalo panaudojimo sąskaita, bet ir pačiose organizacijose yra daug erdvės, kur galima padidinti efektyvumą“, – kalbėjo ekonomistė.
J. Rojakos teigimu, kalbant apie verslo požiūrį į nedarbo dienų skaičių, labiausiai turėtų būti akcentuojamas lankstumas, laisvė.
„Dėl verslo, tai aš galvoju, kad kuo daugiau laisvės, tuo geriau, tai yra, turėtų būti galimybė susitarti dėl kažkokių nedarbo dienų svyravimo ar laisvų dienų pasirinkimo, nes, tarkime, Skandinavijos šalyse yra privalomas skaičius nacionalinių švenčių ir yra nuo 3 iki 5 dienų nedarbo dienų pagal susitarimą, kurios priklauso ir nuo religinių pažiūrų“, – aiškino pašnekovė.
„Didinti nedarbo ar šventinių dienų skaičių aš nematau prasmės. Labai smarkiai mažinti? Sakykime, kad migracijos tai nepaskatins, bet tikrai tai neprisidės prie tikslo kurti šalį, kurioje labai smagu, gera gyventi ir norisi dirbti. Turi būti balansas“, – reziumavo J. Rojaka.
