Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
reikėjo mums susiveržti diržus ir įsivesti eurą... o dabar - rankioti trupinius neverta.
"Pradinės sąlygos ir institucijos juk buvo vienodos", baigia Autorius J..Čičinskas. Ar tikrai vienodos ISTITUCIJoS? Pasiremiant dr.Algirdo Degučio vertimu: "INSITUCIJOS, jų kaita ir ekonominė veikmė" (Nobelio premijos laureatas D.C. North). Arba savojo buvusio akdemiko E.Vilko: -----------------------"Dėl visapusiškų tarpukario Lietuvos laimėjimų dabar mes linkę visą tarpukario laikotarpį idealizuoti, nors ne viskas, žinoma, buvo puiku. Tačiau bent tautos kultūros pažangos ir dvasingumo, kurie per ilgesnį laikotarpį būtų pavertę šalį vakarietiška valstybe, laimėjimai buvo absoliučiai neginčytini. Dabar dvasingumo ir moralės reikalais dažniausiai esame nepatenkinti, nors nėra taip blogai... Kultūros plačiąja prasme, žinoma, reikia daugiau. Ji kaip ir nepriklausomybės aušroje lieka svarbiausias visos ilgalaikės pažangos veiksnys. Ekonominės ypač. Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ekonomikos augimą lemia investicijos ir geresnis produktyviųjų resursų panaudojimas. Taip, lemia, bet kas verčia rastis investicijoms ir geriau naudoti resursus? Ekonomistai visada žinojo, kad teisinės ir socialinės institucijos galiausiai lemia ekonomikos veikimą. Abejojama tik dėl to, ar i n s t i t u c i j os yra kultūros ir vertybių produktas, ar atvirkščiai – “teisingas” vertybes suformuoja i n s t i t u c i j os. Matyt, esama ir vieno, ir kito. Tačiau tobulinimui apčiuopiamesnis kandidatas yra i n s t i t u c i j o s, todėl tikima, kad jas keičiant pažiūros ir kultūra pasikeis atitinkamai. Klestinti ekonomika – ne vien didelės vidutinės pajamos, bet ir tai, kokiu būdu jos pasiekiamos. Pasitenkinimas darbu vertinamas lygiai taip pat, kaip ir pinigai. Savo ruožtu jis teigiamai veikia užimtumo lygį šalyje, žmonių moralę, lojalumą darbdaviui ar atsidavimą savo veiklai. Žmonės nėra abejingi savo darbo ir veiklos socialinei aplinkai. Nepriklausomai nuo asmenybės tipo, jie vertina pasitikėjimą kaimynais, darbo vieta, viešosiomis paslaugomis. Kultūra per socializacijos procesą, kuris ją palaiko ir per kurį ji perduodama, veikia individo vertybes. Nuo jų priklauso ekonominės preferencijos, kurių pagrindu individas priima ekonominius sprendimus, taip pat politinės preferencijos, tokios kaip požiūris į pajamų perskirstymą per mokesčius. Yra manančiųjų, kad Europos ekonomikos dinamizmo stoka iš esmės nesietina su technologijos ar kapitalo trūkumu, prasta gamtine aplinka ar net su dideliais mokesčiais ir stipria socialine apsauga. Nepakankamas dinamizmas aiškinamas tuo, kad tam tikros ekonominės i n s t i t u c i j o s netinkamai veikia ir atspindi mūsų kultūrą ir pažiūras į pokyčius bei riziką. Atvira ir dinamiška ekonominė aplinka padeda rastis ambicijoms, konkurencijai, savarankiškumui ir iniciatyvai imtis rizikos. Kultūra ir veržlumo savybės per tiesioginius veiksnius stumia ekonomiką. Kaip buvo po Vasario 16-osios. "
Ir juanis yra pakankama gėrybė kai yra mano kišenėje. Broniau, Jūs genijus :)
Karaliaučiaus "čiabuviai" rėkauja prieš savo carą?
Rodos visko turi, viskas pigu. Net Kubiliaus ten nėra.
Kaip manot, ko jie ten nori?
Bernankė nepadės
Na ir kvailys.
Durnių laivas.....
Išmestų vieną kitą koreguojantį komentarą pats Autorius Jonas Čičinskas, ir diskusija būtų vaisingesnė. Dabar internautai durnina vienas kitą, įskaitant estus, ir tai laikoma norma. Tačiau Autorius veikia buldozerio principu: viskas pagal planą - parašiau, apmokėjo, žvelgiu toliau. Kaip ir visa Kubiliaus vyriausybė. Gaila. Tai ne pasaulinio lygio vadyba.
Viskas susitvarkys
Kokia valiuta ne tiek svarbu. Svarbu kokios galvos ant valdžios vyrų pečių.
REKLAMA
REKLAMA

Skaitomiausios naujienos




Į viršų