Tai didžiausias šiais metais per 24 valandas aplink salą pastebėtas Kinijos karinių orlaivių skaičius.
Analitikai tokį skaičių vadina reakcija į pastarosiomis dienomis Taivano paskelbtą politinį kreipimąsi į Europą.
Pekinas savivaldų demokratinį Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, kurią vieną dieną žada susigrąžinti, jei reikės – jėga.
Kinų karinių orlaivių skrydžiai aplink Taivaną rengiami pagal „pilkosios zonos“ taktiką. Tai agresyvūs valstybės veiksmai, kuriais neperžengiama karo riba. Ekspertų teigimu, taip Pekinas demonstruoja savo karinę galią. Šią taktiką Kinija vis dažniau naudoja po to, kai 2016 metais Taivano prezidente buvo išrinkta Tsai Ing-wen.
Politinė įtampa vėl didėjo nuo sausio, kai prezidentu buvo išrinktas buvęs Tsai Ing-wen viceprezidentas Lai Ching-te, kurį Pekinas laiko pavojingu separatistu, ir tęsiantis Kinijos ir Taivano ginčui dėl incidento, per kurį žuvo žvejų.
Per 24 valandas iki penktadienio 6 val. ryto (ketvirtadienio 24 val. Lietuvos) laiku, kaip nurodo Nacionalinės gynybos ministerija, aplink salą buvo pastebėti 36 Kinijos kariniai orlaiviai ir šeši karo laivai.
Ministerija pridūrė, kad 13 iš pastebėtų orlaivių kirto Taivano sąsiaurio vidurio liniją.
Taivano gynybos ministerija ketvirtadienį apie 22 val. 30 min (16 val. 30 min.). paskelbė, kad nuo 19 val. 30 min. (13 val. 30 min.) buvo aptikta 20 naikintuvų, bepiločių orlaivių ir transportinių lėktuvų.
Per 24 valandas iki ketvirtadienio 6 val. ryto (trečiadienio 24 val. Lietuvos laiku) aplink salą buvo pastebėti 32 Kinijos kariniai lėktuvai.
