Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
"Laisvoji rinka" ar "kapitalizmas" yra apibrėžiami politiniu balaganu, kuriam priklauso ir padejavimai, kad kapitalizas ar rinka ir šį kartą nebuvo tikri, kad vyriausybės vis tragiškai nesusigaudo ir nieko gero nepadaro. Ką gi, atitinkamas vyriausybes ir išrenkam.

Klasikams (Smith, Mill, George, Veblen) "laisvoji rinka" buvo rinka, laisva nuo privelegijuotų rinliavų. Tokios tada buvo vyriausybės - feodalai rinko mokesčius. Akivaizdu buvo, kad miestelėnams būtų buve lengviau verstis, jei įvairūs mokesčiai ir nuomos būtų buvę mažesni. Ironiška, bet šiuoliakinis kapitalistinis "laisvės" idealas yra labai jau panašus i feodalinę laisvę: nieko juodai nedirbi, tik renki nuomą ir procentus nuo savo "investicijų". Didele dalimi, mūsų taip gerbiamieji investuotojai ir yra tie šiuolaikiniai rentininkai, kurie galų gale varžo tiesioginį verslą - pinigai vis dėlto kaupiasi pas juos, o mes vis dar liekam jiems skolingi.

Knight'as vadovavo Čikagos universiteto ekonomikos fakultetui iki Friedman'o iškilimo. Kai "reikia" politiškai, prisimenamos ir 'uncertainty', ir 'debt deflation', ir bet kokios kitos geros idėjos. Fokusas yra tame, kad Friedmaniškoji ekonomika niekuo akademiškai neišsiskyrė iki 1970ųjų. Bet ji buvo labai patogi Wall Streeto didžiausiems finansininkams, tad aplinkiniu "paklausos" būdu teorija ir iškilo. Ypač agresyviai Friedmano sekėjai plėtėsi "mokindami" besivystančias šalis, pradedant nuo Čilės ir baigiant dabar visais TVF "globotiniais". Dabar ekonomikos idėjomis ir vardais manipuliuojama ne blogiau nei šamanai "pranašaujantys" orą.
Įdomus moto pasisakymas.
Jis(ji) rašo:
1. "Eokonomikos tik vis labiau liberalizavosi pagal Čikagos raštus".
Klausimas: ar tame raštų saraše yra Knight'as su savo "uncertainty"?
2."...Gal krizė tol ir gilės, kol tikėsime tik "dar laisvesnės rinkos" būtinumu".
Klausimas: a)Ar "laisviausia rinka" yra "nulis vyriausybės + konsteblis"?
b)įrodinėjama, kad kapitalizmas nėra "laisva rinka". Tai kas tada kapitalizmas, ir ar yra jo požymiai Lietuvoje?
Pirmas pavyzdys neblogas - kam bėdavoti dėl mažesnio mokesčių surinkimo (ypač jei esi skeptiškas valstybės vaidmenio atžvilgiu), jei yra visuomeninė nauda. Visuotinės gerovės veltui dažniausiai neateina (kad ir kokias "nematomas rankas" įsivaizduotume) - ne pro šalį žinoti, ką bendrai norėtume turėti, ir kiek už tai norėtume mokėti (ar nesurinkti lėšų).

Apšildymo pavyzdys parodo, kad ne visuotinės analizės yra valdžios vyrų galvose. Bet tai jau yra tarptautinis standartas, kaip ir makroekonominio požiūrio trūkumai ar oportunistiniai mikroekonominiai sprendimai. Lietuviškas ypatumas yra tik tas, kad kopijuojame "ekspertų" rekomendacijas nelabai ir žinodami, iš kokių interesų tokios politikos susiraitė.

Tad kuo gi nuspilenėme tokios krizės? Reformavomės ne paskutiniai, o galų gale ir "konkurencingumo" lenktynės nesvarbu - visos valstybės sėdi baloje. Eokonomikos tik vis labiau liberalizavosi pagal Čikagos raštus, bet kažkas ne taip išeina. Kiek dar stengsimės liberalizuotis? Gal krizė tol ir gilės, kol tikėsime tik "dar laisvesnės rinkos" būtinumu.

viskas teisinga, bet žurnaliūgos irgi turi interesus ir rašo tai, už ką jiems sumoka. O Kubilius uždraudė pirkti rašeivas, tai tie ir neršia kaip kojotai.
pastaruoju metu matom visą šalį stebinčią kaip susikaupusi valdžia pjausto biudžetą. Ir valdžios vykdomus mikrovaldymo veiksmus - pvz. 6 mėn. sumažinti elektros tarifą 4 ct.

Apie ilgalaikes vizijas ir konkrečius žingsnius praktiškai negirdėti. Vienintelė teigiama išimtis - Švietimo ir mokslo įstatymas, kurį dar reikia pradėt įgyvendinti.
Kokia bus mūsų energetika po 4-5 metų? Kokie tikslai, kokie veiksmai ir kada? Tyla.
Kas bus su sveikatos apsaugos sistema? Kaip ir kada demontuosime ydingą farmacininkų interesais sukurtą sistemą medicinoje?
Kaip nuo monopolijų bus apsaugomi vartotojai, kas keisis VKEKK ir Konkurencijos tarybos formavime? Niekas nežino, išskyrus "daugiau galių" ir galimybę priimti daugiau subjektyvumu grįstų sprendimų (kas deja didina "otkatų" tikimybę) nieko negirdėti.
Na ka as galiu pasakyti?

Mikro interesas - tai asmeninis interesas, imones interesas, organizacijos interesas, salies interesas ir t.t.

Makro interesas - tai asmenu grupes interesas, imoniu grupes interesas, organizaciju grupes interesas, saliu grupes interesas ir t.t.

Bet musu salies istatymai garantuoja lygiateisiskuma, kas reiskia, kad visi mikro interesai yra lygus, visi makro interesai yra lygus. O kaip juos valstybe suderina - cia jau vadybos problemos.

O be to egoistinis zmogaus interesas nera smerktinas, nes tik jo skatinami zmones kuria daugiau nei gali.
senokai tokį ramų ir objektyvų straipsnį skaičiau. Daugiau tokių reikia. Beje, ar ne jį Grybauskaitė kviečia dirbti į prezidentūrą?
akivaizdžių bobučių ant kiekvieno kampo
Cicinskas,kiek pamenu,labai gyre kubiliniu ekonomine politika:)Dabar jau ir problemu iziuri?
2 prubrendė pastebėjimai:
2 prubrendė pastebėjimai:
1 "Kad ir kaip paradoksalu bebūtų, dažnai mikroekonomikos (atskirų šakų, sektorių, veiklos sričių, skirtingų darbuotojų grupių) problemas valdžia tvarko, ignoruodama konsultavimąsi su suinteresuotomis grupėmis, o makroekonomikos reikalus – įsiklausydama į tų grupių pageidavimus ar reikalavimus.
2 - savų analitinių jegų trukumas. ???????????????
REKLAMA
REKLAMA

Skaitomiausios naujienos




Į viršų