Taip pat šalies valdžia antradienį išdavė orderį suimti 100 pagrindinės karinės ligoninės Ankaroje darbuotojų, įskaitant gydytojus, atliekant tyrimą dėl praeitą mėnesį mėginto įvykdyti perversmo, pranešė vietos žiniasklaida.
Policija surengė reidą sostinėje esančioje Giulchanės karo medicinos akademijos (GATA) ligoninėje, nurodė privati televizija NTV. Kol kas neaišku, ar buvo suimti kokie nors įtariamieji.
Turkija po pučo radikaliai pertvarkys žvalgybos tarnybą
Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas piktinosi, kad Nacionalinė žvalgybos tarnyba (MIT) nesugebėjo jo laiku perspėti apie bręstantį perversmą, ir skundėsi, kad apie pučą sužinojo per pokalbį telefonu su savo svainiu.
Vicepremjeras Numanas Kurtulmusas pirmadienį sakė, kad Turkijos žvalgybos operacijų, kaip ir kariuomenės, restruktūrizavimas „įtrauktas į darbotvarkę“ po perversmo.
Kaip rašo dienraštis „Hurriyet“, MIT bus padalyta, kad užsienio žvalgybos ir vidaus kontržvalgybos funkcijas vykdytų atskiros institucijos. Tokiu atveju Turkijoje būtų sukurta sistema, panaši į veikiančią Didžiojoje Britanijoje, kur užsienio žvalgybą vykdo agentūra MI6, o kontržvalgyba rūpinasi MI5.
Laikraštis nurodė, kad vidaus žvalgybos funkcijas vykdys daugiausiai policija ir karo policija, kuri, įvykdžius atskiras reformas, sutartas po sužlugdyto perversmo, ateityje taps pavaldi Vidaus reikalų ministerijai, o ne ginkluotosioms pajėgoms.
Pradėjusi didelio masto saugumo tarnybų pertvarkymą, Turkija siekė padidinti civilių institucijų įtaką, taip pat sustiprinti prezidento galias vykdyti priežiūrą, kad būtų užkirstas bet kokia galimybė įvykdyti perversmą. Užsienio žvalgybos agentūra bus pavaldi tiesiogiai prezidentūrai, kuri taip pat turės padalinį, atsakingą už abiejų agentūrų darbo koordinavimą, pažymėjo „Hurriyet“.
Po pučo įtakingas MIT vadovas Hakanas Fidanas patyrė didžiulį spaudimą, ypač pasirodžius pranešimų, kad jis sužinojo apie planuojamą perversmą kelios valandos prieš tai, kai buvo informuota vyriausybė.
Vis dėlto jis kol kas išliko savo poste. „Visi esama mirtingieji“, – pirmadienį pastebėjo N.Kurtulmusas.
Turkijos ministras: perversmas šalies ekonomikai padarė 100 mlrd. JAV dolerių žalos
Nepavykęs perversmas Turkijoje, šalies ekonomikai padarė 300 mlrd. lirų (100 mlrd. JAV dolerių) vertės žalos, antradienį pareiškė šalies prekybos ministras Bulentas Tufenkci.
Turkijos laikraštis „Hurriyet“ cituoja ministrą, kuris taip pat pridūrė, kad patirta žala dar gali augti, tačiau pabrėžė, kad Turkijos ekonominė padėtis yra gera. „Karo lėktuvai, sraigtasparniai, ginklai, bombos, pastatai: 300 mlrd. lirų. Na, galbūt aš kiek dar nepakankami įvertinu, – sakė ministras. – Ir žala gali dar augti.“
B. Tufenkci perspėjo, kad bendrą vaizdą derėtų vertinti vidutinės trukmės perspektyvos kontekste, net jei kai kurios investuotojus įvykiai Turkijoje atgrasė trumpalaikėje perspektyvoje.
„Pučistai privertė Turkiją atrodyti, kaip trečiojo pasaulio šalis, – pykčio neslėpė ministras. – Jie (investuotojai) neateina po to, kai buvo parodyti gatvėmis važinėjančių tankų vaizdai ir buvo subombarduotas parlamentas.“
Tačiau nepaisant visko, ministras pabrėžė, kad Turkijai pavyko sukontroliuoti situaciją. „Jeigu perversmas būtų įvykęs kitoje šalyje, biržos būtų atidarytos tik po savaitės“, – sakė B. Tufenkci. Perversmas įvyko liepos 15 d., penktadienį, o pirmadienį biržos pradėjo darbą įprastai.
„Palūkanų normos smarkiai neišaugo. Nuostolių akcijų rinkoje buvo riboti. Nėra reikalo peržiūrėti augimo ir eksporto skaičių. Tauta atsilaikė“, – pabrėžė Turkijos prekybos ministras.
Savo ruožtu statistika rodo, kad į Turkiją atvykstančių užsieniečių skaičius birželį smuko 40 proc. iki žemiausio lygio šiais metais. Tačiau tikima, kad į Turkiją vėl ims plūsti rusai po to, kai Ankara ir Maskva pagerino savo santykius. „Nuo dabar turizmo sektorius augs“, – sakė ministras.
