Tai pirmoji oficiali NATO generalinio sekretoriaus kalba, kurioje aiškėja, kaip mėnesį NATO generaliniu sekretoriumi esantis buvęs Norvegijos premjeras mato Aljanso ateitį. Rusija – didžiausia Aljanso kaimynė, sako J. Stoltenbergas, tad NATO negalės jos tiesiog ignoruoti, tarsi jos nebūtų.
Bet kaip bendrauti su šalimi, kuri sukėlė didžiausią grėsmę NATO saugumui nuo Šaltojo karo pabaigos? „Norvegijos, kaip vienos iš NATO įkūrėjų, patirtis rodo, kad stipria gynyba paremtas stiprus NATO yra būdas konstruktyviai bendrauti su Rusija“, – mano J. Stoltenbergas.
Kitaip sakant, kad su tavimi skaitytųsi, privalai leisti suprasti, kad nesiskaitymo padariniai būtų per sunkūs pačiai Rusijai, kurios rublis antradienį krito į dar nematytas žemumas pagal dolerio ir euro santykį.
„Noriu, kad mane suprastų aiškiai – NATO nesiekia konfrontacijos su Rusija, niekas nenori naujo Šaltojo karo, praėjus 25 metams po Berlyno sienos griuvimo. Tačiau negalime leistis ir nesileisime į kompromisus dėl principų, kuriais pagrįstas mūsų Aljanso, Europos ir Šiaurės Amerikos saugumas“, – tvirtino naujasis NATO vadovas.
J. Stoltenbergas priminė, kad šiandien yra pakankamai priežasčių didinti išlaidas gynybai, kylant vis naujoms grėsmėms už NATO ribų. Jis taip pat pareiškė, kad NATO darys viską siekdama apginti savo narę Turkiją nuo „Islamo valstybės“ grėsmės.
Tačiau svarbiausia žinia veikiausiai vis dėlto yra realistiškas, bet tvirtas tonas generalinio sekretoriaus, dėl kurio kandidatūros tinkamumo Rusijos agresijos akivaizdoje abejonių turėjo ne vienas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
