„Tai penkių punktų planas. Per pastaruosius dvidešimt metų Švedijai nesisekė – antraip nei kitoms panašioms šalims – kurti naujas darbo vietas. Bet mūsų šalis turi turėti naują kryptį. Mūsų rudens biudžetui mes pateiksime penkių dalių verslo planą“, – rašo Švedijos socialdemokratų partijos vadovybė.
Švedija išties yra unikali šalis. Švedai yra kompetentingi, kūrybingi ir atviri išoriniam pasauliui. Per pastaruosius 20 metų pasaulinės konkurencijos Švedijos modelis kūrė konkurencingą pramonę, leido patrigubinti Švedijos eksportą. Dabar siekiama per ateinančius 20 metų žengti sekantį žingsnį – sukurti sėkmingą, tvarią, lygiateisę visuomenę. Apklausos rodo, kad jeigu šiandien Švedijoje vyktų rinkimai socialdemokratai laimėtų. (Sekantys rinkimai į Riksdagą Švedijoje vyks 2014 m. rugsėjo 14 d.)
Kaip nekeista, ši gerovės valstybė, kurią 71 metus valdė Švedijos socialdemokratai, kamuojasi su nedarbu, kaip ir mes čia, Lietuvoje. Žinoma, bedarbystė Švedijoje šiandien tik septyni procentai, tad mums dar reikės paprakaituoti. Norint sumažinti bedarbystę, Švedija turi būti daug geriau pasiruošti pagrindiniam tikslui: darbo vietų kūrimui. Šis tikslas tampa ir mūsų, Lietuvos socialdemokratų, paradiniu, pagrindiniu tikslu. Kad ir kaip keista, vietiniai konservatoriai ir liberalai lyg ir turintys leisti rinkai save subalansuoti, paliko savo rimčiausius rėmėjus – Lietuvos verslininkus – be darbo jėgos. Kaip atsitiko, kad turime bedarbystę, bet trūksta darbo jėgos?
Pastaraisiais metais, pasak Švedijos socialdemokratų, šiuo klausimu sekėsi blogiau, nei kaimynėms. Šiandieninė (valdančioji dešiniųjų Švedijos vyriausybė teigia, kad kiekvienas turėtų ieškotis darbo, bet jos dėmesys nesutelktas į darbo vietų kūrimą (tas pat Lietuvoje). Pavyzdžiui, jaunimo nedarbas kelia nerimą mums visiems. Kai praeitais metais A. Kubiliui pasiūliau sudaryti sąlygas mūsų jaunimui nuo 16 metų dirbti, atsakymas buvo: tik padidinsime bedarbių skaičių.
Švedų socialdemokratai mano, kad raktas į sėkmę yra prekybos didinimas su sparčiai augančiomis ekonomikomis, tokiomis kaip Kinija, Indija ir Brazilija, Afrika. Todėl Švedijos socialdemokratai rudens biudžete pateikia naują verslo planą Švedijai. Jis yra sudarytas iš penkių punktų. Kaip manote, kuris iš jų tiktų Lietuvai? Ir atkreipkite dėmesį į Švedijos dešiniųjų politiką. Ar ji kartais nepanaši į mūsų dešiniųjų?
1. Pakelti Švedijos kompetenciją iki pasaulinio lygio. Švedija dabar turi pirmąją vyriausybę savo istorijoje – ir bene vienintelę pasaulyje – kuri nuleidžia švietimo kartelę. Vyriausybė mažina aukštųjų mokyklų skaičių, vietų skaičių universitetuose ir atidaro vienerių metų gimnazijas, iš kurių 16–mečiai pateks tiesiai į nedarbą. Tokia politika nekelia jokių reikalavimų, todėl nėra protinga. Švedija turėtų būti pirmaujanti pasaulyje švietimo srityje. Švietimo įstaigose studentai gauna reikiamą paramą, bet jų lavinimas, švietimas, turi atitikti aukštus standartus. Mes norime investuoti taip, kad visi mokiniai būtų patenkinti gerais mokytojais, galinčiais įkvėpti ir remti. Mes taip pat įdiegsime privalomą mokymą (vasarą) studentams, atsiliekantiems mokiniams.
Didžiausias jaunimo nedarbo lygis yra tarp neturinčių išsilavinimo. Taigi, mes rekomenduojame, kad visiems jauniems darbo ieškantiems asmenims būtų pasiūlyta švietimo sutartis, sudaranti galimybes besimokančiam gimnazijoje taip pat dirbti arba stažuotis. Tam, kad jie gautų bedarbio draudimą, mes reikalausime, kad jie lankytų mokyklas.
2. Sukurti darbo vietas besivystančiose, išsilavinusių darbuotojų ieškančiose įmonėse. Pastaruoju metu mus pasiekia neraminančios žinios, kad šalį palieka mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros darbo vietos. Tuo tarpu mes turime vyriausybę, kuri atidėjo bendradarbiavimą, atidėjo darbo vietų kūrimo planus rinkimams. Regis, jie nesuvokia Švedijos modelio pranašumų, davusių Švedijai tiek daug. Mūsų verslo planas yra pagrįstas parama žinioms imlioms įmonėms, tuo sukuriant daugiau darbo vietų, savo ruožtu, padedančioms augti ir plėstis paslaugų sektoriui, pramonei. Švedijai, būnant nedidele šalimi globalioje ekonomikoje, būtinas bendradarbiavimas.
Mes siūlome reformas, sudarančias sąlygas įmonėms pelningiau atlikti mokslinius tyrimus ir tęsti technologijų plėtrą Švedijoje. Mes investuojame į įmones, susijusias su moksliniais tyrimais, infrastruktūra ir siekiame strateginio bendradarbiavimo su ateities pramonėmis. Tam, kad smulkus verslas galėtų plėstis tuo kuriant naujas darbo vietas, mes norime sustiprinti ir supaprastinti prieigą prie rizikos kapitalo, padidinti subsidijas eksportui ir leisti valstybei perimti atsakomybę už antrą sergamumo savaitę.
3. Panaikinsime įdarbinimo atotrūkį darbo rinkoje. Daugeliui įmonių šiandien sunku įdarbinti turintį reikiamų įgūdžių personalą. Tyrimai rodo, kad kas penktas įdarbinimas žlunga. Įmonės yra priverstos atsisakyti užsakymų arba turi atidėti planuojamą plėtrą. Tuo tarpu nedarbas Švedijoje rekordiškai aukštas, nors visa jaunų žmonių karta nori ne ką daugiau, kaip dirbti.
Įdarbinimo atotrūkis nuo darbo rinkos turi būti panaikintas. Bet Vyriausybės politika mažinant darbdavių įmokas visiems be išlygų darbdaviams ar subsidijos privačioms pramonėms nėra efektyvi. Būtinos investicijos į geresnį švietimą per visą profesinį gyvenimą. Naujos programos turi būti kuriamos glaudžiai bendradarbiaujant su įmonėmis ir kitais darbdaviais, idant jie sau sukurtų reikiamos kokybės darbo jėgą. Žmonės, įstrigę bedarbystėje, turi būti remiami taip, kad jie rastų sau reikiamas darbo vietas, o nebūtų nugrūsti į pasyvumą skatinantį „darbo paieškų priemonių“ mentalitetą.
4. Būtina atkreipti dėmesį į inovacijas. Kai žinios virsta naujais produktais, tai sukuria vertę ir darbo vietas. Taip būna tiek privačiame, tiek visuomeniniame sektoriuje. Visų pirma inovacijų vystymas turi vykti bendradarbiaujant. Pastaraisiais metais ne viena šalis yra sukūrusi įvairių rūšių mokslinių tyrimų ir inovacijų centrus. Deja, Švedijos vyriausybės tokia tendencija keistai nedomina. Tai labai svarbus esminis klausimas. Socialdemokratų pozicija yra visiškai aiški: Švedijos inovacijų sritys turi būti kuruojamos aukščiausiu politiniu lygiu. Laimėjus rinkimus, tiesiogiai už šias sritis bus atsakingas Ministras Pirmininkas.
5. Būtina suvokti, kad kiekvieno sėkmė yra Švedijos sėkmė. Jeigu norime, kad ateinantys dvidešimt metų būtų sėkmingiausi Švedijos istorijoje, turime dirbti kartu. Švedijai būtina vyriausybė, ginanti ir suteikianti vilties darbo žmogui, ginanti jo vertybes ir interesus. Švedijai būtina Vyriausybė, sudaranti sąlygas vyramas ir moterims dirbti ir taip išreikšti visą savo potencialą. Veikianti gerovės valstybė, pokyčio draudimai, yra kritiniai Švedijos ateičiai. Niekam nėra naudinga nelygybė ir neteisybė. Todėl mes norime įveikti pajamų atotrūkį tarp vyrų ir moterų. Vietoje atskirties atstatysime darnesnę visuomenę.“
Komentaras: čia kritikuojamai Švedijos valdančiajai dešiniųjų koalicijai, antraip nei mūsiškei, nekilo mintis iš esmės kėsintis į Švedijos gerovės valstybės pagrindą – socialinį teisingumą. Tokia Švedijoje yra politinė kultūra, kurioje išaugo ir brendo patys Švedijos dešinieji.
Arkadijus VINOKURAS
