„Lietuvos ryto“ televizija rodė vaizdus iš Lietuvos miestų. Gyventojai, kurių dauguma buvo garbaus amžiaus, nuo pat ryto stoviniavo prie SNORO banko skyrių.
Žmonės sostinėje skundėsi, kad vos prašvitus susiruošė prie banko skyriaus Gedimino pr., tačiau pralaukę ilgą laiką buvo nuvilti. Pasirodo, laukiančių prie banko skyriaus žmonių niekas neinformavo, kad pinigai nebus išduodami, nes bankui skelbiamas bankrotas.
Pasak garbaus amžiaus pašnekovų, į banko skyrių darbuotoja atėjo tik apie 10 val. ryto. Tik tuomet buvo pakabintas skelbimas, jog bankas veiklos nevykdo.
Ekonomistė A. Maldeikienė pastebėjo, kad tokia situacija yra nenormali. „Manau, kad viena pagrindinių problemų, kodėl žmonės turi laukti prie neveikiančio banko, yra LB komunikacijos problema. Lietuvos banko komunikacijos skyrius turėjo žmonėms visais būdais akcentuoti, kad skyriai nedirbs. Ne bankrutavusio banko darbuotojai, o LB atstovai nuo pat ryto, vos prašvitus turėjo kabinti tuos skelbimus“, – sakė ji.
A. Maldeikienė reiškė nusivylimą ir Lietuvos žurnalistika apskritai. „Lietuvoje šiuo metu labai mažai žurnalistų, suprantančių ekonomines temas. Daug įdomiau žiniasklaidos priemonėms nagrinėti sijonų ilgį ar panašius dalykus, tuo tarpu rimtoms ekonominėms temoms nėra nei specialistų, nei dėmesio“, – sakė ekspertė.
„Tauta yra buka ir godi. Ji neatsirenka informacijos, nevertina jos kritiškai, nenori žinoti kas vyksta. Todėl vienintelis būdas ką pakeisti - visuomenei nuolat aiškinti apie šalyje vykstančias tendencijas“, – sakė pati žurnalistės duonos ragavusi doc. A. Maldeikienė.
