9. Akimirka, kai futbolas oficialiai užkariavo Ameriką
Dėl išplėsto formato ir rekordinio rungtynių skaičiaus 2026 m. Pasaulio taurė pagerino visus lankomumo bei žiūrimumo rekordus. Futbolas tapo pagrindine pokalbių tema JAV – kavinėse buvo galima išgirsti diskusijų apie Bostono barus ištuštinusius Škotijos fanus, istoriškai netikslią valtį tribūnose irklavusius norvegus ar „Walmart“ parduotuvėje apsipirkinėjusį Lamine'ą Yamalį. Žurnalo „The Economist“ apklausa parodė, kad futbolas jau yra mėgstamiausia sporto šaka 10 proc. amerikiečių, aplenkdamas net beisbolą. Šis turnyras tapo įrodymu, kad milijonai žmonių JAV jau seniai myli šį sportą.
8. Pasaulio taurė, kurioje JAV prezidentas atšaukė raudoną kortelę
Istorijoje netrūksta atvejų, kai autoritariniai lyderiai bandė daryti įtaką turnyrams, tačiau šiemet politinis įsikišimas įgavo naują atspalvį. JAV prezidentui Donaldui Trumpui viešai pareiškus, kad jis paprašė FIFA prezidento Gianni Infantino peržiūrėti Folarino Baloguno diskvalifikaciją, raudona kortelė buvo stebuklingai atšaukta. Nors FIFA tikino priėmusi nepriklausomą sprendimą, tai amerikiečiams nepadėjo – aštuntfinalyje jie gėdingai 1:4 krito prieš Belgiją.
Politikos šešėlis gaubė ir Irano rinktinę, kuri dėl vizų problemų turėjo perkelti savo stovyklą iš Arizonos į Meksiką ir privalėjo palikti JAV teritoriją iškart po kiekvieno mačo.
„Aš tiesiog džiaugiuosi, kad jie baigė pasirodymą ir nebegrįš“, – sakė JAV Krašto saugumo sekretorius Markwayne'as Mullinas.
7. Žaliojo Kyšulio pasaka ir veteranų renesansas
Išplėstas 48 komandų formatas leido sužibėti autsaideriams. Vos 550 tūkst. gyventojų turintis Žaliasis Kyšulys sužaidė lygiosiomis su Ispanija ir tik po pratęsimo 2:3 nusileido Argentinai. Tikra interneto sensacija tapo 40-metis vartininkas Vozinha, atspindėjęs bendrą turnyro tendenciją – komandos nebijojo remtis veteranais. Į aikštę žengė net septyni 40-metį perkopę žaidėjai: Cristiano Ronaldo, Lukas Modričius, Edinas Džeko, Guillermo Ochoa, Manuelis Neueris, Fernando Muslera ir minėtasis Vozinha. Vyriausių visų laikų įvarčių autorių sąrašą papildė C. Ronaldo, Lionelis Messi, Ivanas Perišičius bei Marko Arnautovičius, o Škotijos rinktinės paraiškoje atsidūrė net 43-ejų vartininkas Craigas Gordonas.
6. Mėnuo, kai pasaulis atsigręžė prieš VAR sistemą ir baudinių krizė
Technologijos šiame turnyre kėlė daugiau pykčio nei džiaugsmo. VAR sistema atšaukė svarbius Vokietijos, Kroatijos ir Egipto įvarčius. Išmanusis kamuolys užfiksavo mikroskopinį Igoro Mantanovičiaus prisilietimą ir dėl nuošalės atėmė išlyginamąjį Joško Gvardiolo įvartį mače su Portugalija.
„Visi šie sprendimai atima džiaugsmą iš futbolo“, – sakė Kroatijos rinktinės strategas Zlatko Daličius.
Panašių emocijų neslėpė ir Egipto treneris Hossamas Hassanas, kurio komanda aštuntfinalyje krito 2:3 po to, kai iššvaistė dviejų įvarčių persvarą, o vienas jų įvartis buvo kontroversiškai atšauktas
„Mes patyrėme neteisybę“, – teigė H. Hassanas.
Tuo tarpu žaidėjai išgyveno neregėtą 11 metrų baudinių krizę. Realizuotas vos 41 iš 62 smūgių (66,1 proc.) – tai prasčiausias rodiklis nuo 1966-ųjų. Prie žymos klydo L. Messi, Kylianas Mbappe, Kai Havertzas, Achrafas Hakimi, Justinas Kluivertas ir Bruno Guimaraesas. Vidurio gynėjai mušė 11 baudinių, bet realizavo tik penkis, o abu savo bandymus sėkmingai išnaudojo tik Granitas Xhaka ir Harry Kane'as (nors pastarajam vieną smūgį teko pakartoti dėl varžovų įbėgimo į baudos aikštelę).
5. Kyliano Mbappe rezultatyvumo rekordas ir įvarčių lietus
Turnyre krito net 308 įvarčiai – vidutiniškai 2,96 per mačą (aukščiausias rodiklis nuo 1970-ųjų). Išplėstas formatas lėmė triuškinamus rezultatus: Vokietija 7:1 nušlavė Kiurasao, Kanada 6:0 sutriuškino Katarą, Portugalija ir Senegalas vienodu rezultatu 5:0 baudė atitinkamai Uzbekistaną ir Iraką, o Belgija 5:1 susitvarkė su Naująja Zelandija. Grupių etape netrūko ir daugiau rezultatyvių rungtynių: Anglija 4:2 įveikė Kroatiją, Turkija 3:2 palaužė JAV, Marokas 4:2 nugalėjo Haitį, Švedija 5:1 sutriuškino Tunisą, o Alžyras 3:3 sužaidė su Austrija. Kova dėl trečiosios vietos taip pat tapo istorine – Anglija 6:4 įveikė Prancūziją.
Žaidėjai demonstravo geriausią progų realizaciją istorijoje (294 įvarčiai iš 271,3 xG), o rezultatyviausių žaidėjų lenktynėse triumfavo 10 kartų pasižymėjęs K. Mbappe. Prancūzas su 22 karjeros įvarčiais tapo visų laikų geriausiu Pasaulio taurės snaiperiu. Jam ant kulnų lipo po septynis tikslius smūgius atlikę anglas Jude'as Bellinghamas ir norvegas Erlingas Haalandas.
4. Akimirka, kai Erlingas Haalandas tapo pasauline žvaigžde
Nors Norvegijos rinktinė krito aštuntfinalyje, prieš tai eliminavusi Braziliją, E. Haalandas tapo pasauliniu fenomenu. Puolėjas per turnyrą surinko 30 mln. naujų sekėjų „Instagram“ tinkle, o internete netgi išplito dirbtinio intelekto sugeneruotos nuotraukos, kuriose jis neva 2004-aisiais Los Andžele linksminasi su Paris Hilton ir Britney Spears. Charizmatiškas, didelis ir greitas norvegas idealiai atitiko amerikietišką sporto superžvaigždės standartą.
3. Paskutinis Lionelio Messi šokis
39-erių L. Messi dar kartą įrodė savo didybę. Nors finale argentinietis nepasižymėjo, jis turnyre pelnė 8 įvarčius (iš viso karjeroje – 21), tapo vyriausiu Pasaulio taurės istorijoje „hat-tricką“ fiksavusiu žaidėju (mače su Alžyru) ir atsiėmė „Sidabrinio kamuolio“ apdovanojimą. Tai buvo paskutinis stebuklingas mėnuo, kai geriausias visų laikų futbolininkas beveik vienas tempė savo komandą link finalo.
2. Ispanija – geriausia gynyba ir, ko gero, geriausia komanda istorijoje
Aštuonerias rungtynes sužaidę ir vos vieną įvartį praleidę ispanai pademonstravo istorinį dominavimą. Luiso De La Fuente auklėtiniai varžovams leido susikurti vos 2,36 tikėtino įvarčio (xG), o per 210 minučių prieš L. Messi ir K. Mbappe leido šiems supertalentams atlikti vos keturis smūgius (0,1 xG). Ispanija kontroliavo kamuolį atakuojant 72,2 proc. laiko, fiksavo 8,81 PPDA rodiklį ir pratęsė savo nepralaimėtų rungtynių seriją iki 38 mačų. Nors jaunasis L. Yamalis finale buvo tylus, „Auksinį kamuolį“ atsiėmęs Rodri ir 19-metis Pau Cubarsi įtvirtino Ispanijos, kaip geriausios visų laikų rinktinės, statusą.
1. Oficiali futbolo komercializacija ir „amerikanizacija“
Nepaisant ispaniško futbolo grožio, 2026-ųjų turnyras įsimins kaip lūžio taškas, kai FIFA atvėrė duris masinei komercializacijai.
Didžiausią ažiotažą kėlė naujovė – kiekvieno kėlinio viduryje įvestos privalomos vandens pertraukėlės, kurios buvo taikomos nepriklausomai nuo oro sąlygų. Nors sirgaliai stadionuose jas nušvilpdavo, o treneriai naudojo kaip minutės pertraukėles taktiniams nurodymams, transliuotojams tai tapo aukso gysla – vien tinklas „Fox“ iš reklamų šių pauzių metu uždirbo 250 mln. JAV dolerių.
„Būtų sunku žengti atgal, kai įrodyta, jog vandens pertraukėlės veikia dėl su jomis susijusių pinigų, – sakė buvęs „Turner“ vadovas Davidas Levy. – Ir jei tai nebus vandens pertraukėlės, bus kažkas kito.“
Šiai komercinei dvasiai pritarė ir buvęs Airijos rinktinės žaidėjas Roy Keane'as.
„Mes esame Amerikoje, tiesa? – tinklalaidėje „The Overlap“ stebėjosi R. Keane'as. – Taigi, tai tarsi minutės pertraukėlė.“
Komercializacija atsispindėjo ir bilietų kainose – FIFA pritaikius dinaminę kainodarą, oficialūs bilietai į grupių etapo mačus kainavo nuo 140 iki 2 735 JAV dolerių, o į finalą – net iki 8 680 dolerių. Perpardavinėtojų platformose kainos mušė visus absurdo rekordus, kur už vietą finale buvo prašoma net 2,3 mln. dolerių.
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.
1) Argentinos tempimas uz ausu ir korteliu nedavimas uz grubias praznagas
2) Raudonos korteles atsaukimas
3) Ispanu dominavimas
