Ekonomistai skaičiuoja, kad toks sprendimas Lietuvai kainuotų šimtus milijonų eurų, maža to, brangtų prekės ir paslaugos.
30-ties metų Edvinas papasakojo, kad Vilniaus šilumos tinkluose dirba tik keturias dienas per savaitę, 8 valandas per parą.
„Tikrai išauga tas lojalumas darbdaviui ir norisi dirbti tas keturias darbo dienas, todėl tu stengiesi būti produktyvesnis“, – tikino E. Notkus.
Trumpina savaitę arba darbo valandas
Edvinas sako, kad laisvas penktadienis padeda atsipalaiduoti, jaučia mažiau streso, taip pat ne darbo metu skiria laiko sau.
„Pagrindinė veikla, ką labiausiai mėgstu daryti penktadienį, tai yra, tikriausiai, tobulėti, mokytis, gilintis savo profesines žinias ir asmenines galbūt“, – kalbėjo vyras.
Pasak vadovo, įmonė tokį projektą pradėjo prieš ketverius metus, 80 proc. darbuotojų dirba pagal 4 darbo dienų modelį, o likę 20 proc. yra pamaininiai darbuotojai.
„Jeigu mūsų darbuotojas padaro tiek pat arba daugiau, kaip padarydavo per penkias darbo dienas, tai kodėl aš jam turiu mokėti mažesnį atlyginimą?“ – klausė generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.
O statybos darbų įmonių direktorius Jurijus pritaikė kitą modelį – prieš šešerius metus sutrumpino darbuotojų darbo valandas: inžinieriai, buhalteriai dirba nuo 9 iki 4 valandos. Tiesa, darbo valandų netrumpino patiems statybininkams – jie dirba pagal valandų skaičių ir patys renkasi, kiek dirbti.
„Seniau atvažiuodavo strese, kad į darželį vėluoja arba išvažiuoja iš darbo, prašosi anksčiau išeiti ir dabar pas mus to tiesiog nėra“, – džiaugėsi įmonės „Engineer“ direktorius J. Laneckij.
O sutrumpinus darbo laiką, padidėjo darbuotojų produktyvumas. Pasak direktoriaus, tai teigiamai veikia ir verslą. Tiesa, vadovas keturių dienų darbo savaitei vis tik nepritaria.
„Tai būtų ekonomiškai naudingiau, negu išimt vieną dieną, nes, išėmus vieną dieną, tu prarasi ir tos dienos tris produktyvias valandas“, – paaiškino jis.
Štai darbo skelbimų, kuriuose būtų siūloma 4 dienų darbo savaitė, išties nedaug. Pasak „CV Online“ marketingo vadovės, populiariausiais išlieka tie darbo pasiūlymai, kuriuose nurodomos lanksčios darbo valandos, nuotolinio darbo galimybė – tokie skelbimai sulaukia 50 proc. daugiau dėmesio. Taip pat išskiria ir konkrečias profesijas.
„Biurų darbuotojai, administravimo pozicijos, žmogiškieji ištekliai, rinkodara, komunikacija, vadovaujančios pozicijos“, – vardijo Rita Karavaitienė.
Pasekmė gali būti prekių ir paslaugų brangimas
Tačiau ne visuose sektoriuose lanksčios darbo valandos yra įmanomos.
„Sveikatos apsauga, švietimas, vėlgi, tai yra tie sektoriai, kuriuose tu turi būti tam tikru laiku, tam tikroje vietoje“, – pabrėžė R. Karavaitienė.
Tokios diskusijos dėl 4 dienų darbo savaitės Lietuvos darbdavių konfederacijai skamba kaip utopija. O Lenkijos vyriausybės siūlymą iki 2027 metų sutrumpinti darbo savaitę vadina populistiniu.
„Populistiniai šūkiai, manau, yra labai žalingi ir tiesiog supriešina tam tikras grupes. Kiek aš kalbėjau su Lenkijos ir verslu, ir profsąjungom, pas juos irgi yra nemaža problema su darbuotojų trūkumų“, – tvirtino Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.
Taip pat pašnekovė pabrėžė, kad Lietuvos darbo rinka jau susiduria su iššūkiais, mat trūksta tam tikrų specialybių darbuotojų, o nauji pokyčiai dar labiau sujauktų darbo rinką.
„Mes turime demografinius didelius iššūkius, kai iš darbo rinkos išeina daugiau lietuvių nei ateina“, – kalbėjo A. Maldutytė.
Ekonomistas diskusijas dėl 4 dienų darbo savaitės laiko ankstyvomis – esą verslui reikėtų ieškoti papildomų darbuotojų, kuriuos rasti Lietuvoje yra sudėtinga.
„Toks sprendimas, jisai kainuotų labai daug, šimtais milijonų papildomų kaštų“, – įsitikinęs Marius Dubnikovas.
Ekonomistas prognozuoja, kad, sutrumpinus darbo savaitę, galėtų brangti prekės ir paslaugos.
„Jeigu apibendrintai, tai galėtų būti, pavyzdžiui, prekių ir paslaugų pabrangimas iki tos vienos penktosios, tai yra iki 20 procentų“, – teigė jis.
Vis dėlto, tiek darbdavių konfederacija, tiek ekonomistai tikino, kad tokie pokyčiai Lietuvoje turėtų įvykti palaipsniui – po 10 ar netgi 20 metų.
„Kažkuriuo momentu mes iš tiesų dirbsime trumpiau, to mes visi turbūt siekiame todėl, kad visgi laikas sau yra vertingesnis negu laikas darbui“, – dėstė M. Dubnikovas.
Keturių dienų darbo savaitė yra įtvirtinta šiose šalyse: Islandijoje, Ispanijoje, Japonijoje. O Belgija tapo pirmąja Europos šalimi, priėmusia įstatymą dėl keturių darbo dienų savaitės.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
