Cukrinis diabetas arba cukraligė – liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą (hiperglikemiją). Skiriami I ir II cukrinio diabeto tipai.
Pirminis CD yra nuo insulino priklausomas, kuomet yra absoliuti insulino stoka. Tokiam susirgimui įtaką daro paveldimumas, todėl dažniausiai susergama vaikystėje arba jaunystėje. Antrinis CD yra nuo insulino nepriklausomas, kuomet yra sutrikęs insulino išsiskyrimas ir susilpnėjęs insulino poveikis.
Ligą išdavė šie simptomai
Brigita naujienų portalui tv3.lt papasakojo, jog kai jai buvo 15 metų, mergina nuolatos jausdavo didžiulį troškulį – per dieną išgerdavo apie 8 litrus vandens, dėl to į tualetą lakstydavo kas pusę valandos.
Taip pat mergina jausdavo ir labai didelį nuovargį – negalėdavo net atsikelti į mokyklą, nes visiškai neturėdavo jėgų išlipti iš lovos. Sparčiai pradėjo kristi ir Brigitos svoris. Mergina susirūpinusi savo sveikata, apie tai pasikalbėjo su savo močiute.
Močiutė išklausiusi Brigitos simptomus, jai drąsiai rėžė: „Vaikeli, tau cukraligė, būtinai nueik pas gydytoją, kad tave ištirtų.“
„Paklausiau savo močiutės ir kitą dieną nuėjau pas savo šeimos gydytoją. Gydytoja man liepė ateiti sekančią dieną ryte, nieko nevalgius ir nieko negėrus ir man padarys kraujo tyrimą.
Apie savo savijautą pranešiau ir mamai ir ji pagalvojo, kad aš tiesiog ieškau ligų, nes nenoriu į mokyklą, taip jau kartais būna su tais paaugliais“, – nusijuokia Brigita.
Cukraus kiekis kraujyje buvo smarkiai pakilęs
Tačiau Brigita ligų neieškojo – liga ją susirado pati. Sveiko ir nevalgiusio žmogaus normalus cukraus kiekis kraujyje svyruoja nuo 3,3 iki 5,5 milimolių litre, cukriniu diabetu sergančio žmogaus kiekis turi svyruoti nuo 3,9 iki 10 milimolių litre.
Ištyrus Brigitos kraują, buvo nustatyta, kad jos cukraus lygis kraujyje yra 18,4 milimolių litre ir ji skubiai turi vykti į ligoninę.
„Pamenu, kad tą pačią dieną dar buvau valgiusi torto, nes mano gimimo dienos proga tėtis buvo jį nupirkęs, todėl atvažiavus į ligoninę, mano cukraus kiekis kraujyje buvo pakilęs net iki 30 milimolių litre“, – prisimena Brigita.
Mergina teigia, kad išgirsti cukrinio diabeto diagnozės ji visiškai nesitikėjo. Visą gyvenimą Brigita buvo sveika, nesirgo jokia „vaikiška“ liga. Ji net nežinojo, ką iš tikrųjų reiškia sirgti cukriniu diabetu ir kad tai yra nuosprendis visam likusiam gyvenimui.
„Būdama 15 metų aš nežinojau, ką reiškia ši liga, maniau, kad man tiesiog nuleis cukrų ar sulašins lašelinę ir būsiu sveika. Neturėjau jokio suvokimo, kad šią ligą turėsiu visą gyvenimą.
Kai man gydytojai pasakė, kad turėsiu leistis vaistus ir skaičiuoti tai, ką valgau, stengiausi nepalūžti, tačiau po pusmečio išlindo depresija, kuri truko beveik 3 metus.
Man tikrai buvo sunku priimti tą faktą, kad aš sergu. Ypatingai, kai buvau paauglė ir leidau sau viską, valgyti tai, ką noriu ir kiek noriu, o štai, vieną dieną tavo gyvenimas visiškai pasikeičia ir žinai, kad kelio atgal nėra.
Visą gyvenimą turėsi save kontroliuoti, skaičiuoti, numatyti žingsnius į priekį. Diabetas susijęs ne tik su valgymu ir insulino leidimu – tai ir emocija, kitos ligos. Yra daug faktorių, kurie pakelia cukraus kiekį kraujyje – tas pats stresas. Taigi keletą metų gydžiausi depresiją, tačiau galiausiai susigyvenau su šia liga“, – tikina Brigita.
Gyvenimas visiškai pasikeitė
Išgirdus cukrinio diabeto diagnozę – Brigitos gyvenimas pasikeitė iš pagrindų. Merginos mityba turi būti sveika, maistą geriausia vartoti virtą, troškintą. Negalima suvartoti per daug riebalų, angliavandenių.
„Jei moki pasiskaičiuoti, kiek gali suvalgyti ir kiek insulino reikės susileisti – gali valgyti viską, tačiau su saiku.
Blogieji angliavandeniai staigiai pakelia cukraus kiekį kraujyje, todėl reikia valgyti subalansuotą maistą. Cukraus kiekis kraujyje turi kilti po truputį ir išlikti stabilus“, – aiškina mergina.
Šiai dienai cukrinis diabetas yra nepagydoma liga – ji yra tik kontroliuojama. Yra keletas būdų, kaip šią ligą galima kontroliuoti – insuliną leistis švirkštais arba naudoti insulino pompas, kurias reikia užprogramuoti ir insulinas būna suleidžiamas automatiškai.
„Daugelis mano, kad insuliną reikia leistis tik tada, kai cukraus kiekis pakyla, tačiau tai yra netiesa – insuliną reikia leistis nuolatos. Žmogus gali net nevalgyti, tačiau cukraus kiekis vis vien kils.
Pastoviai reikia leistis ilgalaikį insuliną, kuris, priklausomai nuo rūšies, veikia nuo paros iki 3 parų. Insulino pompą galima užprogramuoti taip, kad ji vaistus leistų kas valandą ir palaikytų stabilų cukraus kiekį kraujyje.
Taip pat yra ir trumpo veikimo insulinas, kurį reikia susileisti prieš valgant maistą. Šiuo atveju reikia apsiskaičiuoti, kiek ir ko suvalgysi ir kiek insulino vienetų reikės tam padengti“, – aiškina pašnekovė.
Brigita šiuo metu dirba su cukriniu diabetu sergančiais žmonėmis. Mergina pasikonsultavusi su kitais gydytojais sužinojo, kad cukrinis diabetas gali būti genetinė liga, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad 95 procentais ši liga yra autoimuninė.
„Tai reiškia, kad pats organizmas pradeda prieš save kovoti, išsirenka silpniausią vietą, šiuo atveju kasą. Pradeda naikinti beta ląsteles, kurios gamina insuliną. Taigi, tik mažas procentas, kad šia liga galima susirgti genetiniu atžvilgiu“, – teigia mergina.
Simptomai gali būti neišreikšti
Cukrinis diabetas – su aukštu gliukozės (cukraus) kiekiu kraujyje susijusi lėtinė liga, paliečianti vis daugiau planetos gyventojų. Nors yra išskiriami du pagrindiniai diabeto tipai, didžioji visuomenės dalis serga 2 tipo cukrinio diabetu.
VUL Santaros klinikų Endokrinologijos centro vadovė gydytoja endokrinologė doc. Žydrūnė Visockienė anksčiau pasakojo, jog yra keli klasikiniai simptomai, kurie turėtų priversti sunerimti ir kreiptis į šeimos gydytoją. Tai yra padidėjęs troškulys, padažnėjęs šlapinimasis, bendras silpnumas, svorio mažėjimas.
„Bet 2 tipo diabetas yra klastinga liga – ne visada šie simptomai yra išreikšti, ne visada žmonės supranta, kad jie yra svarbūs. Ši liga yra besimptominė, dėl to pusė pacientų ir nežino, kad serga. Tad labai svarbu prisiminti, kad 2 tipo cukrinio diabeto diagnostikoje svarbi profilaktika.
Tai reiškia, kad pacientai arba žmonės, kurie lankosi pas šeimos gydytojus, turi būti reguliariai tiriami dėl gliukozės kiekio kraujyje net nesant klinikinių cukrinio diabeto simptomų. Čia jau yra šeimos gydytojo prerogatyva tuos pacientus atrinkti ir ištirti“, – klinikų nuotolinės konferencijos metu anksčiau pabrėžė gydytoja.
Jos aiškinimu, riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu labiausiai didina padidėjęs kūno svoris. Tad nutukimu sergantys žmonės turi didžiausią riziką susirgti ir 2 tipo cukriniu diabetu.
„Taip pat labai svarbu, kokią situaciją turime šeimoje – jei yra šeiminė diabeto anamnezė, tai taip pat yra rizika 2 tipo cukriniam diabetui. Jei moterys yra gimdžiusios didelio svorio naujagimius, jei moterims buvo ar yra diagnozuota policistinių kiaušidžių liga – visos šios būklės taip pat didina rizika.
Kalbant dar plačiau, kardiovaskulinė ligos, arterinė hipertenzija, dislipidemija arba padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje taip pat yra rizikos veiksniai, nes šios visos ligos susieina į vieną patogenezę, tad sergant viena jų didesnė rizika atsirasti ir kitai ligai“, – kalbėjo Ž. Visockienė.
Vaikams ir paaugliams nediagnozuoti sudėtinga
Nors 1 tipo diabetas iki kokių 35–40 metų gali būti diagnozuojamas ir suaugusiems, didžioji dalis suserga vaikystėje ar paauglystėje. Klinikų Pediatrijos centro gydytojas vaikų endokrinologo dr. Roberto Kemežio aiškinimu, nors ši liga nėra dažna, gyventi su ja tenka visą gyvenimą.
„Kasmet diagnozuojama apie 100–110 vaikų ir paauglių iki 18 metų, kurie serga 1 tipo cukriniu diabetu“, – sakė gydytojas.
Pasak jo, vadinamasis vaikų diabetas turi aiškią kliniką, aiškią pradžią ir diagnozuojamas nesunkiai, bet gydymas insulinu yra ilgalaikis nuo pat diagnozės nustatymo ir yra gana sudėtingas.
„1 tipo diabetas turi aiškiai išreikštus simptomus – naktinis šlapinimasis, jei mažesnis vaikas, kartais pradeda naktį šlapintis į lovą, taip pat didesnis troškulys, svorio kritimas, silpnumas. Visi vaikai ir paaugliai, kurie serga 1 tipo diabetu, yra diagnozuojami.
Klausimas tik, ar tai padaroma praėjus kelioms dienoms, savaitėms nuo simptomų pradžios, ar užsitęsus simptomams tenka diagnozuoti jau ūminę diabeto komplikaciją – diabetinę ketoacidozę, kuri kartais reikalauja ir gydymo intensyvios terapijos skyriuje. Taigi kuo anksčiau simptomus atpažįstame, tuo anksčiau galime pradėti gydymą insulinu“, – kalbėjo R. Kemežys.
Be paciento įsitraukimo nieko nebus
Gydytojai akcentavo, kad diabeto, tai yra tiek glikemijos, tiek svorio, dislipidemijos kontrolė, gyvensenos pokyčiai yra būtini, mat kitaip gali vystytis itin sudėtingos komplikacijos. Nors į pagalbą čia įsijungia didelė specialistų komanda, yra priemonės ir vaistai padėti pacientams, vis tik paties žmogaus, jo artimųjų indėlis yra didžiausias.
„Paciento vaidmuo valdant ir gydant ligą yra labai didelis. Visos tarptautinės organizacijos stato pacientą į rato vidurį ir aplink jį vyksta visa priežiūra.
Labai svarbu, kad tai vyktų su paciento sutarimu ir aktyviu dalyvavimu nustatant tiek tikslus, tiek vertinant, ar jie yra pasiekti. Deja, bet šioje vietoje matome visokių situacijų – yra labai motyvuotų, su jais labai malonu dirbti ir pasiekiame labai gerų rezultatų.
Bet matome pacientų, kurie nėra gerai motyvuoti, priežastys gali būti įvairios. Jei tai yra dėl žinių stokos, visada galime pagelbėti, bet kartais būna nesuprantami motyvai, tiesiog nemotyvuotų pacientų.
Tuomet gydytojas yra bejėgis kažką pakeisti, jei pacientas nedalyvauja savo ligos gydyme. Tad kiek pats pacientas įdės indėlio, tiek rezultato ir bus pasiekta“, – pabrėžė Ž. Visockienė.
Nesigydant laukia skaudžios pasekmės
Tinkamai nekontroliuojant diabeto galima susidurti su itin skaudžiomis pasekmėmis. J. Visockienės aiškinimu, tiesiogiai su padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje susijusios komplikacijos – tai yra smulkiųjų kraujagyslių pažeidimai.
„Tai yra akių pažeidimas – retinopatija, inkstų pažeidimas – nefropatija, įnervacijos pažeidimas – polineuropatija. Visos jos gali vystytis ir 1, ir 2 tipo diabetu sergantiems pacientams. Kalbant apie 2 tipo diabetą, dar galima išskirti tokias dažnas komplikacijas kaip arterinę hipertenziją, aterosklerozę, aukštą cholesterolį (dislipidemiją).
Šiuo diabetu sergantiems asmenims dažniau ir anksčiau atsiranda ir makrokraujagysliniai, tai yra stambių kraujagyslių pažeidimai.
Labiau suprantamai sakant, tai yra infarktas, insultas, periferinė kraujagyslių liga. Tokios komplikacijos vystosi ir sergant 1 tipo cukriniu diabetu, tad vertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką šiems pacientams yra privalu“, – vardijo gydytoja endokrinologė.
Pasak jos, tai reiškia, kad visiems, sergantiems diabetu, būtina kontroliuoti ne tik gliukozės kiekį, bet koreguoti bei gydyti rizikos veiksnius – kraujo spaudimą, lipidų koncentraciją. Tai būtina norint užkirsti kelią komplikacijų progresavimui.
R. Kemežys pridūrė, kad jei nuo pat 1 tipo diabeto diagnozės nustatymo liga kontroliuojama gerai, jau po kelių metų matomi geresni rezultatai nei tų, kurie nuo pat pradžios turėjo blogesnę diabeto kontrolę ar net buvo diagnozuota diabetinė ketoacidozė.
„Neabejojame, kad gerėjant diabeto kontrolei su šiuolaikinėmis diabeto technologijomis – insulino pompomis ir poodžio gliukozės jutikliams – gerinsime gliukozės koncentracijas“, – pabrėžė jis.
„Nustačius diabetą nereikėtų pulti į paniką, nes šiuolaikinės galimybės tiek gydyti, tiek kontroliuoti ligą yra pakankamai geros, žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą. Žinoma, yra tam tikrų iššūkių, bet su jais galima susigyventi ir juos kontroliuoti“, – pridūrė gydytojas endokrinologas.
