Svetur
Į Švediją - valgyti pūdytų silkių...
Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Daugiau nei metus praleidusi Švedijoje (ten mokėsi ir stažavosi), Vilniaus universiteto Vertimo studijų magistrantė Aistė Vaitonytė vėl ieško galimybės sugrįžti į šią šalį, kur labai norėtų pratęsti studijas. Anglų ir švedų kalbas gerai mokanti Aistė pasakoja apie tai, kokią Švediją matė savo akimis...
Išsiilgę saulės šviesos
Švedija laikoma viena brangiausių Vakarų Europos valstybių. Ją lenkia tiktai Liuksemburgas ir Šveicarija. Pragyvenimo lygis šioje šalyje labai aukštas, tačiau ne ką žemesnės ir kainos. Tai nepaprastai komfortabili, patogi ir labai tvarkinga Skandinavijos šalis. Čia idealiai sutvarkyta socialinės apsaugos bei švietimo sistema, žmonės - labai išsilavinę, mėgsta, saugo ir puoselėja gamtą. Šis švedų bruožas tiesiog išskirtinis. Radę bent vieną laisvą minutę, stengiasi pabūti gamtoje. Tiesa, oras gyventojų nelepina. Čia dažnai lyja, yra vėsoka, drėgna. Kaip visoje Europoje, taip ir Švedijoje praėjusi vasara buvo gana švelni ir nors pakako lietaus, oras suteikė daug džiaugsmo ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Žmonės čia visada būna išsiilgę saulės šviesos...
Valstybė rūpinasi nuo gimimo iki mirties
Aistei teko atlikti praktiką viename miesto socialinės apsaugos skyriuje, kur ji artimai susipažino su visų sričių slaugytojų pareigomis bei visa socialinės apsaugos sistema. Švedijos valstybė pradeda rūpintis žmogumi nuo pat jo gimimo. Tai tęsiasi iki senatvės. Bedarbiams mokamos nustatyto dydžio pašalpos, iš kurių visiškai įmanoma pragyventi. Žinoma, darbo paieškos skatinamos, tačiau yra nemažai asmenų, kurie naudojasi tokia parama ir nesistengia dirbti. Neretai išnaudojamos įstatymų spragos, kurios leidžia egzistuoti nelegaliam darbui. Požiūris į nelegaliai dirbančius atvykėlius yra neigiamas. Dauguma nelegalų traukia į Pietų Švediją - ten, be lietuvių, darbuojasi lenkai, estai. Beje, lietuviai apie save sukūrę nekokį įvaizdį. Visai kitaip reaguojama, kai čia atvažiuoja mokytis jauni žmonės.
Imigrantų įvaizdis nekoks
Šiuo metu Švedijoje gyvena apie 9 milijonus gyventojų. Manoma, kad čia yra apie milijoną imigrantų. Itin skandalingas atsitikimas buvo užfiksuotas Upsaloje, kuomet imigrantas kurdas, nesuvaldęs emocijų, nušovė savo 25 metų dukterį vien todėl, kad ji draugavo su švedu ir viešai per televiziją išpasakojo savo šeimos problemas. Musulmoniškų valstybių imigrantų integracijai Švedijos valdžia teikia rimtą dėmesį, skiria daug lėšų, tačiau sunkiai sekasi pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Dauguma žmonių gyvena didžiuosiuose Švedijos mietuose - sostinėje Stokholme, Malmėje, Geteberge bei Upsaloje. Vis dėlto nors dauguma trokšta gyventi Stokholme, tačiau dėl aukštų kainų bei transporto problemų (didžiulių kamščių gatvėse) žmonės verčiami rinktis kitas gyvenamąsias vietas. Švedai mėgsta ramybę - gyvena toliau nuo miesto, į darbą važiuoja traukiniu. Taip gerokai pigiau (benzinas gana brangus) bei patogiau - išvengiama kamščių ir gaišaties.
Jaunimas mėgsta darbą
Sostinė Stokholmas ir du Pietų Švedijos miestai - Upsala bei Lundas vadinami universitetiniais. Čia yra dauguma aukštųjų mokyklų, kuriose mokosi daugybė studentų. Gyvenamojo ploto paklausa labai didelė, todėl itin išaugusi jo kaina. Studentų bendrabučiai įrengti labai moderniai - apstatyti geros kokybės baldais, įrengta visa reikalinga buitinė technika. Už tai užsieniečiams studentams tenka mokėti gerokai daugiau nei šalies piliečiams. Vis dėlto gyvenamųjų patalpų labai trūksta. Aistei didžiulį įspūdį padarė labai išvystyta paskolų sistema, pasižyminti stabilumu. Čia įprasta imti paskolas būstui, kurios vėliau gali būti išmokamos iki pat senatvės. Tai labai patogu jaunoms šeimoms, kurios gali viskuo apsirūpinti jau bendro gyvenimo pradžioje. Paskolos dažnai imamos ir mokslui - žmonės suinteresuoti įgyti gerą profesiją, kuri vėliau garantuoja gerą gyvenimą. Švedijoje išsilavinimas yra nemokamas, tačiau brangiai kainuoja pats pragyvenimas - jau minėtos gyvenamosios patalpos, knygos... Galbūt dėl šios priežasties jaunimas - moksleiviai, studentai - visiškai nesibodi darbo. Dirbti vasarą, per atostogas - savaime suprantamas ir visiškai įprastas dalykas. Todėl jaunuoliai anksti tampa savarankiškais. Dažniausiai jie įsidarbina restoranuose, kavinėse (barmenais, padavėjais, kasininkais), ligoninėse (slaugytojais), parduotuvėse, vadinamosiose namų tarnybose. Šių tarnybų darbuotojai panašiai kaip pas mus socialiniai darbuotojai rūpinasi invalidais, ligoniais, senais, paliegusiais žmonėmis. Nuperka jiems maisto, nuprausia, sutvarko namus, atlieka kitas reikalingas paslaugas. Beje, tokių slaugytojų Švedijoje, kaip ir viduriniojo medicinos personalo, labai trūksta. Darbo įstatymai čia labai griežti - tiksliai atsiskaitoma už darbą, laikomasi nurodyto darbo grafiko - jeigu tenka padirbėti viršvalandžius ar naktį, mokamas didesnis atlyginimas.
Švedai mėgsta sočiai pavalgyti
Savo asmeniniam gyvenimui, šeimai švedai skiria ypatingą dėmesį. Šiaip jie gana šalti, labai uždari, į savo ratą sunkiai įsileidžia svetimus žmones. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo paslaugūs ir mandagūs, tačiau turi nusistatę griežtas ribas, kurių bendraudami su žmonėmis niekada neperžengia. Vyresniojo amžiaus gyventojai savo ateitį planuoja toli į priekį. Nors jie visiškai nereligingi, tačiau mielai švenčia Kalėdas, Velykas, kurios jiems tampa didžiausiomis šeimos šventėmis. Per jas visi labai daug ir sočiai valgo, iš anksto prisiruošia gausybę valgių. Švedai stengiasi gerai maitintis, nors maistas nėra sveikas. Dažniausiai jis ruošiamas iš pusgaminių - taip daug greičiau ir patogiau. Virtuvėje mielai sukasi tiek vyrai, tiek žmonos ar gyvenimo draugės - čia darbais nesiskirstoma. Taigi negalima sakyti, kad švedės moterys verčiamos sėdėti prie puodų... Šioje šalyje mėgstamos egzotiškos įvairių šalių virtuvės. Šeimos dažnai pietauja restoranuose, iš kurių populiariausi kinų, kitų Rytų Azijos šalių. Aistei teko ragauti įvairių šventinių patiekalų. Pavyzdžiui, prieš Velykas būtinai kepami specialūs pyragaičiai su migdolų įdaru. Tokiu metu jais pakvimpa visos kavinės. Saldūs, riebūs pyragaičiai lietuvaitei nepatiko nei skoniu, nei išvaizda.
Specifinės šventės
Specifinė vėžių šventė Švedijoje vyksta rugpjūčio mėnesį. Šiuo metų laiku dauguma švedų iškylauja gamtoje su draugais, artimaisiais, vėžiauja, paskui išvirtus vėžius valgo užsigerdami specialia trauktine. Nebūtinai visi iškylautojai gaudo vėžius - kiti jų atsiveža iš parduotuvių, tačiau šiuos skanėstus ruošia ir valgo būtent gamtoje. Tokių švenčių metu skamba ir specifinės dainos. Tiktai vasarą Švedijoje vyksta dar viena tradicinė šventė - specialiai pūdytos silkės valgymas. Tokia silkė skleidžia itin nemalonų kvapą, todėl ji ir valgoma lauke - uždaroje patalpoje vargu ar būtų galima jį pakęsti... Ši tradicija atėjo iš vikingų laikų, kuomet šalyje niekas neaugo, tad kaupiant maisto atsargas buvo sugalvotas specialus silkių pūdymo būdas. Kai kurie švedai tokią silkę labai mėgsta...
Vestuvės nepopuliarios
Šioje šalyje įprasta gyventi nesusituokus. Šeimos modelis būtų toks - mano vaikai, tavo vaikai, mūsų vaikai... "Susimetė", pagyveno, išsiskyrė, vėl susirado partnerį... Visiškai įprasta, kad vaikas vieną savaitę gyvena pas motiną, kitą - pas tėvą. Per šventes visi susitinka. Vis dėlto vyrai čia labai atsakingai rūpinasi savo atžalomis. Net ir po skyrybų stengiasi juos aprūpinti materialiai, nepalieka be paramos. Valstybė skatina tėvus, kad šie daugiau laiko praleistų su vaikais, todėl nieko nestebina tėvystės atostogos. Gana įprastas vaizdelis - vyriškis kieme stumdo vežimėlį, o tuo metu jo žmona dirba. Vyrai stengiasi ne tik auklėti vaikus, bet ir su jais palaikyti stiprius ryšius. Šeimos kuriamos vėlai - 23 ar 24 metų, vaikus gimdo sulaukę ne mažiau kaip trisdešimties metų. Iš pradžių jauni žmonės nori susikurti gerovę, pagyventi savo malonumui, pakeliauti...
Sportas - ne dėl išvaizdos, o dėl sveikatos
Švedai vyrai - gana aukšti, stambaus kūno sudėjimo, šviesių veido bruožų. Nors saulės mažai - visąlaik įdegę, nes mėgsta lankytis soliariumuose. Merginų išvaizda skiriasi nuo Rytų Europos dailiosios lyties atstovių - jos stambesnės. Visi švedai labai mėgsta sportą - ne tiek dėl grakščių kūno linijų, kiek dėl sveikatos. Nepaisydami amžiaus bėgioja, vaikšto į sporto klubus, žaidžia futbolą, nacionalinį švedų žaidimą "inebandį" (panašus į ledo ritulį, tik jis žaidžiamas ne ant ledo). Beje, jį labai mėgsta ir moterys. Dėmesys sportui pradedamas ugdyti jau mokykloje. Tam sudarytos idealios sąlygos.
Neišgėrę neprabyla
Beje, švedai vyrai gana šalti. Vyresnės kartos atstovai dar moka asistuoti - ir duris atidaro, ir praleidžia pirmą, tačiau iš jaunimo to nesulauksi. Kavinėje visiškai normalu, kuomet užsimoka kiekvienas už save. Čia moterys pačios sugeba užsidirbti ir neslepia, jog nenori būti išlaikomos. Gal todėl Aistei švedai vyrukai pasirodė esą šiek tiek stuobriai. Pokalbis su jais, kol šie neišgeria, mezgasi labai sunkiai...
Pabaltijiečiai kalba rusiškai?
Aistę šiek tiek nuvylė tai, kad švedai nelabai žino, kur yra toji Lietuva. Neretai jiems atrodo, kad mes su estais ir latviais kalbame viena - rusų ar artima šiai - kalba. Mus visus jie linkę kiek nuvertinti. Žodžiu - švedai Rytų Europos kraštus "nurašo"... Tačiau vis dėlto intelektualai nustebino tuo, kad puikiai žino Vilniaus nacionalinį dramos teatrą. Būtent šis kolektyvas į Švediją buvo atvežęs "Maskaradą", kurį vietiniai inteligentai labai aukštai įvertino. Girdėti pagyrimus savo šalies menininkams - nepaprastas malonumas...
