Po diagnozės ji ėmė ieškoti informacijos apie PKS internete, tačiau jos rado nedaug, o labiausiai, pasak merginos, trūko realių moterų patirčių ir ilgalaikių sprendimų. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Sutrikusią žarnyno veiklą 18-metei Paulai išdavė 1 simptomas: tuomet suprato

Paaiškėjo žaibinio pankreatito paguldyto 31-erių lietuvio būklė

41-erių klaipėdietė bevairuodama pajuto aštrų ausies skausmą: kas vyko toliau, palieka be žodžių

Amanda atvirai pasakoja, kaip ši diagnozė, su ja susijęs hirsutizmas, pakeitė jos kasdienybę, santykį su savimi ir drąsą kalbėti garsiai: „PKS ir hirsutizmas iš manęs atima daug laiko ir energijos. Tai nėra tik išvaizdos klausimas – tai ir emocinis krūvis bei nuolatinis planavimas. Turiu apgalvoti, kada skusti veidą, rasti laiko plaukeliams šalinti, maskuoti odą makiažu, o vis tiek dažnai jaučiu poreikį veidą pridengti“.

Nuolatinės mintys apie tai, ar kiti pastebi plaukelius, kelia įtampą. Be to, PKS veikia ne tik išvaizdą – mergina pasakoja, kad svarbu stebėti mitybą, miego režimą, streso kiekį, kūno pokyčius. Kartais jos diena prasideda ne nuo planų, o nuo savijautos įsivertinimo: kiek šiandien turi jėgų ir kaip jaučiasi jos kūnas.

+1

Pirmieji ženklai – dar paauglystėje

Pirmuosius simptomus Amanda pastebėjo dar mokykloje: vėluojančias mėnesines ir didesnį veido plaukuotumą nei kitų mergaičių.

„Tuomet simptomai neatrodė labai ryškūs, o ginekologės, be kontraceptinių tablečių, daugiau nieko negalėjo pasiūlyti. PKS pradėjau įtarti jau po mokyklos baigimo, nes mėnesinės ir toliau buvo nereguliarios, o plaukuotumo problema dar labiau padidėjo.

Vis dėlto, ilgai neturėjau drąsos išsitirti. Tik pasikalbėjusi su seserimi, kuri taip pat pastebėjo mano veido plaukuotumą, pagaliau ryžausi tai padaryti“, – dalinasi Amanda.

Mergina atvirauja, kad nors dabar aplinkiniai dažniausiai tik užduoda klausimus ar atkreipia dėmesį į jos smakrą, paauglystėje mokykloje ji patyčias patyrė: „Mane vadino „vyru“. Net ir po penkerių metų vis dar apie tai pagalvoju“, – skaudžią patirtį prisimena ji.

Sužinojusi apie PKS Amanda pradėjo daugiau domėtis ne tik plaukelių šalinimu, bet ir savo savijautos gerinimu: „Nors anksčiau nesijaučiau gyvenanti nesveikai, pradėjau labiau rūpintis mityba – beveik nebevalgau miltinių produktų, dar labiau riboju cukrų. Stengiuosi daugiau judėti, tačiau neperkrauti kūno stresu.

Man svarbus balansas – ne tik mityba ir fizinis aktyvumas, bet ir miegas bei kuo mažesnis streso kiekis. Mokausi klausyti savo kūno, o ne kovoti su juo“.

Pasitikėjimas savimi

„Daug laiko praleisdavau prie veidrodžio šalindama plaukelius ir maskuodama veidą makiažu. Dėl to mano pasitikėjimas savimi tik mažėjo, kol galiausiai pasiekiau tašką, kai nuoširdžiai negalėjau į save žiūrėti. Atrodė, kad niekas nebepadeda – vis tiek mačiau tą pilką šešėlį. Dabar mokausi priimti ir mylėti save tokią, kokia esu“, – atvirauja Amanda.

Ji išbandė įvairius plaukelių šalinimo būdus: skutimą, depiliaciją, pešiojimą, IPL aparatą. Tik vėliau suprato, kad ilgalaikis plaukelių pešiojimas, kurį praktikavo anksčiau, buvo žalingas ir tik dar labiau pablogino situaciją.

Šiuo metu ji su nepageidaujamais plaukeliais kovoja elektroepiliacijos procedūromis. Pasak jos, nors procesas reikalauja kantrybės, jis žada ilgalaikius rezultatus – o svarbiausia, kad tai tapo ne tik realiu žingsniu sprendžiant problemą, bet ir vidinės drąsos šaltiniu nebeslėpti savo patirties.

„Ši patirtis išmokė, kad esu stipresnė, nei maniau. Šešerius metus negalėjau niekam pasakoti apie savo plaukuotumą, tačiau dabar sukaupiau pakankamai drąsos apie tai kalbėti – ne tik su šeima, bet ir su kolegomis ar net nepažįstamais žmonėmis. Supratau, kad man to reikėjo – nustoti slėptis ir nebelaikyti visko savyje“, – pasakoja Amanda.

Ji pabrėžia, kad didžiausią stiprybę jai suteikia šeimos, draugių, antrosios pusės ir kitų moterų, susiduriančių su ta pačia problema, palaikymas. Anot Amandos, jausti, kad nesi viena, padeda lengviau priimti tai, kas esi, ir nebevertinti savęs vien pagal išvaizdą. Ji nori priminti ir kitoms merginoms – jūs nesate vienos.

Labai svarbu turėti žmogų, su kuriuo galėtumėte atvirai pasidalinti tuo, ką išgyvenate. „Jei tik įtariate PKS, rekomenduočiau išsitirti ir ieškoti patikimos, jums tinkamos informacijos. Neatidėliokite pagalbos sau – kuo anksčiau pradedate rūpintis savimi, tuo lengviau tampa“, – į kitas merginas kreipiasi Amanda.

Autorė: Saulė Rudokaitė