Šiandien madinga demonstruoti toleranciją ir pakantumą. Ir baisėtis tais, kuriems šito stinga. Tai mūsų socialinis kapitalas. Tai skiriamasis ženklas. Savo išskirtinumo simbolius nešiojamės su savimi kaip senovės didikai herbus ir skeptrus.
Mes – kitokie. Mes mandagūs, niekada nesupykstam, nešaukiam, nevartojame keiksmažodžių, nepaleidžiam kumščių į darbą, neprisigeriam, neįžeidinėjam moterų, žydų, gėjų, homoseksualų ar kad ir kas tai būtų. Mes – ne kokie nors prasčiokai, kurie geria, keikiasi ir neturi žalio supratimo apie politinį korektiškumą.
Šiandien „intelektualioj aplinkoj“ (sąmoningai rašau kabutėse, nes intelektualumo sąvoka man visuomet atrodo labiausiai kvestionuojama), madinga turėti draugų gėjų, juodaodžių ir niekas neišdrįs pasakyti, kad moters vieta – virtuvėje. Madinga demonstruoti politinį korektiškumą. Tiesiog madinga, ir taškas. Ar tikrai žmonės pasidarė geresni? M. Moore‘as linkęs tuo abejoti – jis atskleidžia JAV plačiai paplitusį triuką, kuris vadinasi „negras už stalelio“ – pasodina korporacija vieną vienintelį juodaodį darbuotoją matomiausioje vietoje (reception) ir puikuojasi – žiūrėkit, kokie mes neva politiškai korektiški. Tačiau pyktis ir agresijos perteklius nedingsta. Prievartos mechanizmai darosi subtilūs ir nepastebimi – rasizmas tampa bespalvis, seksizmas tampa belytis...
Neseniai galėjo patirti daug įspūdžių. Viskas prasidėjo sausio 25 d., kai TV3 laidoje „Abipus sienos“ Kauno nusikalstamų grupuočių nariai bent keletą kartų buvo pavadinti tiesiog kauniečiais. Sakoma, JAV žiniasklaida, informuodama apie įvykdytus nusikaltimus, neturi teisės įvardyti įtariamojo rasės ar tautybės – kad neprisidėtų prie nereikalingo stereotipų kūrimo ir palaikymo. O pas mus – ach, visiems visko pasitaiko, numojau ranka ir pamiršau.
Tačiau neilgam. Sekmadieninė TV3 laida „Savaitės komentarai“ jau nuo ryto garsinosi intriguojančiais anonsais: „Ar nusišnekėjimas ir chamizmas – išskirtinis Kauno išrinktųjų bruožas?“ Tiek teišgirdau, o ekrane sušmėžavo patriarchiška Vytauto Šustausko barzda. Taigi ar chamizmas – Kauno išrinktųjų bruožas? Klausimas buvo daugiau retorinis. Tai buvo ir klausimas, ir pačiame klausime jau glūdintis atsakymas – tokia taiki semantinė simbiozė.
Kadangi esam šaunūs ir pažangūs Europos vaikai, o ne kokie tamsuoliai homofobai ar vyriški šovinistai (ženofobai, kaip rusiškai pasakė mano šaunus bičiulis Otaras), mūsų visuomenėje draudžiama diskriminacija lyties, rasės, tautybės ar seksualinės orientacijos pagrindu. Mes tą puikiai suprantame ir tuo didžiuojamės: korektiškumas – mūsų karališkosios regalijos.
Ir žurnalistas, kuris pareikštų, kad „nusišnekėjimas ir chamizmas yra išskirtinis moterų bruožas“ (arba gėjų, žydų, moterų, čigonų ar dar kieno nors...), netruktų sulaukti tiek visuomenės pasipiktinimo, tiek atitinkamų institucijų dėmesio, susimokėtų baudą, viešai atsiprašytų ir liktų visam likusiam gyvenimui apsijuokęs, stigmatizuotas ir atstumtas...
Bet norint apibrėžti save, visada praverčia Kitas. Simbolinis priešas. Kitas, kuris yra kitoks nei aš pats. Šiandien esam (ar dedamės esą) tokie politiškai korektiški ir šalinam iš savo žodyno tokias sąvokas kaip „boba“, „negras“ ir žodį iš „p“ raidės, nurodantį seksualines mažumas. Tačiau diskursyviniai prievartos ir galios mechanizmai neišnyksta, kaip neišnyksta arogancija, panieka ir šabloniški stereotipai... Kitas visada išlieka.
Meras, siautėjantis su rokeriais. Vairavimo kūliavirsčiomis specialistas. Ir dar vienas meras, pasakęs nevykusią sveikinimo kalbą su medaliais grįžusiems krepšininkams. Ir dar vienas gražus moterų mėgstamas meras be diplomo. Ir ką tai galėtų reikšti?
Dauguma amerikiečių, Melo Gibsono prigąsdinti aštriadančiais lietuviais, čia, ko gero, atpažintų ir įžvelgtų nesuprantamą, laukinę, siaubingą Rytų Europą.
Kolumbijos gyventojai, tikėtina, plyštų juokais – ach, jau tie lietuviai! Juk lietuvių kilmės Bogotos meras Antanas Mockus užkariavo piliečių simpatijas nemažiau ekscentrišku elgesiu...
Paradoksalu, kad toje pačioje laidoje buvo kalbama apie korupcijos skandalą Vilniaus savivaldybėje ir daugiatūkstantines sumas „Rubicon group“ „juodojoje“ buhalterijoje, apie tragediją Telšiuose, kai per pačius speigus daugybė žmonių liko nešildomuose butuose, apie senutę, rastą viename iš nešildomų butų, veidu prišalusią prie grindų, ir apie tai, kad avarijos priežastis tirti paskirtas „Rubicon group“ „juodojoje“ buhalterijoje minimas valdininkas. Ir apie išskirtinį Kauno išrinktųjų nusišnekėjimą ir chamizmą.
Ach, tas Kaunas – tiesiog votis ant sveiko ir skaistaus Lietuvos visuomenės ir valstybės kūno!..
