Apie galimybę kontroliuoti palikuonių skaičių šį bei tą nutuokia kiekviena pasaulio moteris – net gyvenanti Amazonės džiunglėse ar Afrikos savanoje. Tačiau viena – nutuokti, o kita – aiškiai žinoti, kad kūdikis bus pradėtas tik tada, kai bus labiausiai laukiamas. Šitai užtikrina šiuolaikinės kontraceptinės priemonės, kurių patikimumas, teigiama, beveik šimtaprocentinis. Bet kad ir kiek apie jas būtų kalbama, klausimų vis dar kyla.

1. Kokios kontraceptinės priemonės šiuo metu pasaulyje populiariausios?

Apie visą pasaulį kalbėti neįmanoma, nes labai skiriasi valstybių ekonominis ir kultūrinis lygiai. Antai kai kuriuose islamiškuose kraštuose kontracepcija netgi laikoma nuodėme. Vakarų pasaulio šalyse, ypač JAV, populiariausia hormoninė kontracepcija, kitur masiškai tebenaudojami prezervatyvai, iš kai kurių šalių apie apsaugą nuo nėštumo apskritai neturima informacijos. Lietuvoje, 2006–2007 metais atlikto tyrimo duomenimis, kontraceptines priemones naudojo apie 75 proc. vaisingo amžiaus žmonių. Hormoninę kontracepciją rinkosi apie 27 proc. moterų. Tai gana nedidelis skaičius. Vakarų Europos šalyse geriamiesiems kontraceptikams pirmenybę teikia daugiau nei pusė vaisingo amžiaus moterų.

2. Ar hormoninė kontracepcija gali būti žalinga?

Visi vaistai turi šalutinį poveikį, tačiau jis pasireiškia tik kai kuriems žmonėms. Kokį gali turėti hormoninės priemonės, rašoma jų informaciniuose lapeliuose. Jeigu moters požiūris į šią kontracepcijos rūšį griežtai neigiamas, geriau rinktis kitokią apsaugą. Tik vertėtų prisiminti, kad natūralaus planavimo metodai ar nutrauktas lytinis aktas patikimos apsaugos neužtikrina: kas ketvirta jiems pirmenybę teikianti moteris per metus pastoja. Kontracepcija turi pagerinti gyvenimo kokybę, o ne kelti papildomą įtampą. Todėl ją renkantis paskutinis žodis turi būti pačios moters. Žalos sveikatai klausimas neretai tampa tiesiog filosofinis: kenkia ir užterštas oras, vanduo, maistas, ką jau kalbėti apie mūsų ydingus įpročius. Bet gyventi norime kuo geriau. Kontraceptinės priemonės gali prie to prisidėti.

3. Kas naujo kuriama šiuo metu? Kokios svarstomos kontraceptikų galimybės?

Siekiama, kad iš kontraceptikų būtų galima gauti kuo daugiau naudos, o šalutinis poveikis būtų kuo mažesnis. Pagrindinė jų funkcija – užkirsti kelią apvaisinimui – išlieka, bet stengiamasi, kad kontraceptikai padėtų spręsti ir kitas problemas: mažintų priešmenstruacinę įtampą, kūno plaukuotumą, odos ir plaukų riebumą, spuogų susidarymą, padėtų esant skausmingoms, gausioms mėnesinėms ir būtų kuo patogesni naudoti. Labiausiai tobulinamos kontraceptinės tabletės su itin mažomis ir kryptingai veikiančiomis hormonų dozėmis. Sukurti kontraceptiniai pleistrai, poodiniai implantai, hormonus išskiriantis žiedas, keičiamas tik kartą per mėnesį, net hormonų injekcijos, kurias atlikti reikia kartą per 2 mėnesius. Suprantama, visos priemonės turi ir tam tikrų trūkumų, ir privalumų, todėl nėra vienintelės, tinkamos visoms moterims. Geriausias patarėjas šiais klausimais – ginekologas.

4. Kokios nehormoninės kontracepcijos priemonės veiksmingumu galėtų būti hormoninių alternatyva?

Hormoninė kontracepcija – absoliučiai patikimiausia (neskaitant sterilizacijos), jai šiuo atžvilgiu niekas neprilygsta. Žinoma, ji turi kitų minusų, pavyzdžiui, neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų. Pagal pastarąją savybę kol kas nepralenkiami prezervatyvai. Tačiau jų kontraceptinis patikimumas – 97–98 proc., o bet kurios rūšies hormoninių kontraceptikų – didesnis nei 99 proc.

5. Į ką labiausiai reikėtų atsižvelgti renkantis kontracepcijos būdą?

Pirmiausiai moteris sau turėtų atsakyti į šiuos klausimus: 1) kokiam laikotarpiui jai reikalinga kontracepcija? 2) kiek dažni jos lytiniai santykiai? 3) ar turi ji atsitiktinių partnerių? 4) kiek lėšų ji gali skirti kontraceptinėms priemonėms? 5) ar kontracepcija reikalinga tik apsaugai nuo nėštumo, ar ir gydymui? Atsakius į šiuos klausimus, daug kas paaiškėja. Tada geriausia apsilankyti pas ginekologą bei įvertinus dar ir sveikatos būklę išsirinkti tinkamiausią priemonę.

6. Kokias kontraceptines priemones galima būtų laikyti tobulomis?

Tokių apskritai nėra. Yra tobulos, vadinasi, tinkamiausios, konkrečiai moteriai. Štai galima būtų minėti iki šiol analogų neturinčią hormonus išskiriančią kontraceptinę spiralę, kuri įdėta į gimdos ertmę užtikrina apsaugą penkeriems metams. Jos sukūrimas buvo tikras įvykis. Iš tokios spiralės išsiskiriantys hormonai veikia vietiškai, beveik nepatekdami į kraujotakos sistemą, aplenkdami virškinamąjį traktą ir kepenis, todėl jos šalutinis poveikis minimalus, o kontraceptinis – maksimalus. Be to, tai vienintelė nechirurginė priemonė, efektyviai padedanti moterims, kurių mėnesinės gausios. Tačiau ir hormoninė spiralė tinka ne visoms, ji nenaudotina esant gimdos ar jos kaklelio anomalijoms, turint didelių miomų gimdoje, sergant įvairiomis vėžio formomis. Pagrindinis kriterijus priemonės „tobulumui“ nustatyti – ideali savijauta ją naudojant.

7. Kokia kontraceptinių piliulių įtaka seksualiniam potraukiui?

Tai „slidus“ klausimas į kurį nėra vienareikšmio atsakymo. Kai kurios kontraceptinės tabletės su didesniu estrogenų kiekiu gali silpninti libido. Tačiau vėlgi – ne visoms. Yra moterų, kurios gerdamos kontraceptikus labiau atsipaiduoja ir jų seksualinis potraukis netgi sustiprėja. Jei pavartojus daugiau nei pusmetį, pastebima, kad libido susilpnėjęs, vertėtų su gydytoju pasitarti dėl vaistų keitimo.

8. Ar bus kada nors sukurtos kontraceptinės tabletės vyrams?

Vilties yra. Vyrams skirtų kontraceptinių priemonių tikrai maža. Be jau ilgą laiką naudojamų prezervatyvų ir sterilizacijos, stipriosios lyties atstovams kaip ir nėra iš ko rinktis. Vyriškos hormoninės kontracepcijos priemonių tyrimai atliekami jau 40 metų, bet į priekį juda labai lėtai. Viena iš priežasčių ta, kad esama daugybė tikrai veiksmingų priemonių moterims. Antroji priežastis, matyt, nuojauta, kad tarp vyrų hormoninė kontracepcija nebūtų populiari. Štai Didžiojoje Britanijoje neseniai atlikta apklausa parodė, kad iš visų prezervatyvus naudojančių įvairaus amžiaus vyrų, net 70 proc. juos renkasi apsaugai nuo lytiniu keliu plintančių ligų ir tik 30 proc. – kaip kontraceptinę priemonę...

Tačiau tyrinėjimai šioje srityje visgi atliekami. Yra sukurta tam tikra hormonų kombinacija, kuri stabdytų vyriškųjų lytinių ląstelių – spermatozoidų – gamybą, bet nekenktų nei vyrų vaisingumui apskritai, nei jų lytiniam potraukiui. Kol kas ji yra išbandyta su beždžionių patinais. Kad pasiektų vartotojus tabletės pavidalu, su vaistais dar reikia atlikti daugybę tyrimų. Taigi tikimybės, kad vyriškosios kontraceptinės tabletės visgi bus sukurtos, esama.

9. Iki kokio amžiaus galima vartoti kontraceptines tabletes ir kodėl?

Teoriškai jas gali vartoti bet kokio vaisingo amžiaus moterys. Tačiau laikui bėgant, mūsų kūnas, deja, sensta. Vis dažnesnės tampa įvairios ligos ir sutrikimai. Todėl skiriant kontraceptines tabletes bet kuriai moteriai, o ypač vyresnei nei 35 m., reikėtų išsiaiškinti ar ji a) neserga kepenų ligomis, b) diabetu, c) neturi krūtyse piktybinių darinių; d) ar nepadidėjęs kraujo krešumas; e) neturi antsvorio; f) ar moteris rūko. Kontraceptinės tabletės didina kraujo krešėjimą, todėl nėra tinkamos sergančioms įvairiomis kraujagyslių ligomis. Dėl tos pačios priežasties jos netinka ir rūkančioms, kurių kraujagyslių sienelės, dėl šio žalingo įpročio, tikėtina, susiaurėjusios.

10. Kokias kontraceptines priemones rekomenduojama rinktis aktyvų seksualinį gyvenimą gyvenančioms 40-50 metų moterims?

Joms ginekologai kartais pataria pasidaryti hormoninius tyrimus ir išsiaiškinti ar kontracepcija apskritai reikalinga. Po 38-erių metų moters vaisingumas ima mažėti, ji pastoti gali ne kiekvieną mėnesį. Būna, kad organizmas nebegamina pakankamai kiaušinėlius stimuliuojnačių hormonų, todėl jie nesubręsta ir moteris pastoti nebegali. Nors išoriškai tai niekaip nepasireiškia. Žinoma, taip būna ne visoms, pasitaiko, kad pastoja ir penkiasdešimtmetės. Moteriai reikėtų įvertinti savo santykių dažnumą, partnerių pastovumą, sveikatos būklę. Tinka ir prezervatyvai, ir vietiškai veikiančios priemonės į makštį, ir spiralės.

11. Amžinas klausimas ginekologams – kokia hormoninių kontraceptikų įtaka svorio didėjimui?

Tai viena didžiausių su hormonine kontracepcija susijusių moterų baimių. Iš tikrųjų šios rūšies vaistai gali šiek tiek lėtinti angliavandenių ar vandens ir druskų apykaitą organizme, dėl to gali didėti svoris. Kai kurios moterys teigia, kad padidėja ir apetitas. Angliavandenių taip pat vandens kaupimąsi organizme reguliuoja kontraceptikų sudedamasis komponentas – progestinas. Tačiau atsiradus naujos kartos kontraceptinėms tabletėms, o ypač su naujuoju natūralaus moters organizmo hormono progesterono analogu drosperinonu, šio pašalinio poveikio nėra ir moterų svoris nedidėja. Žinoma, pati moteris turėtų save stebėti ir kontroliuoti suvalgomo maisto kiekius.

12. Kada po kontraceptinių tablečių vartojimo galima pradėti kūdikį?

Iš karto nustojus jas vartoti. Pastebėta, kad tada moterys dažnai pastoja labai greitai – jau kitą mėnesį. Mokslininkai pastebėjo, kad hormoninę kontracepciją vartojusios moterys dažniau susilaukia dvynukų arba trynukų, kadangi nustojus gerti tabletes, gerai pailsėjusios kiaušidės pradeda dirbti itin aktyviai. Klaidinga manyti, kad po hormoninių kontraceptikų reikėtų laukti 6 ar daugiau mėnesių, kol organizmas neva išsivalys. Viena kontraceptinė piliulė veikia tik vieną dieną, jos irimo „likučiai“ pašalinami su kitais medžiagų apykaitos produktais. Na, o jeigu nepavyksta pastoti, kaltos dėl to dažnai būna visai kitos su vaisingumu susijusios problemos, kurias kontraceptinės tabletės tik užmaskuoja.

13. Ar saugu hormoninę kontracepciją naudoti ilgą laiką – 10, 15 ir daugiau metų?

Visiškai sveikai moteriai – saugu. Tik ar verta? Ar ne prasmingiau vaisingiausiuoju laikotarpiu pagimdyti vaikus, maitinti juos krūtimi, pasidžiaugti motinyste? Tai būtų ir natūralu, ir sveika. Taip planuojant šeimą nekiltų poreikis hormoninę kontracepciją iš eilės vartoti tiek metų. Nors ji ir saugi, per ilgą laiką gali užmaskuoti daugelį problemų, kai kuriuos neatpažintus sutrikimus ir paaštrinti. Ypač jei moteris nieko nežino apie savo vaisingumą. Išryškėjusios jau brandžiame amžiuje, vaisingumo problemos gali būti sunkiai pagydomos.

14. Jeigu kontraceptines tabletes gerianti moteris pastoja ir nieko neįtardama vartoja jas nėštumo metu – ar neiškyla grėsmė kūdikiui?

Tai nėra gerai. Per nėštumą nerekomenduojama gerti jokių vaistų, net ir natūralios kilmės. Ne išimtis ir hormoniniai kontraceptikai. Pastoti juos vartojant rizikinga. Tokių atvejų pasitaiko, jei moteris, pavyzdžiui, pamiršta laiku išgerti tabletę ir mylėdamasi nenaudoja papildomų apsaugos priemonių. Keli Lietuvos ginekologai sakė jų praktikoje buvus po vieną kitą tokį atvejį. Moterys pagimdžiusios sveikus kūdikius. Tiesa, būta, kai kūdikis gimdoje nesivystė. Tai, kad taip pastojusi moteris pagimdytų nesveiką kūdikį Lietuvoje neužfiksuota, užsienyje atlikti tyrimai taip pat nepatvirtino ryšio tarp hormoninių kontraceptikų vartojimo nėštumo pradžioje ir kūdikio vystymosi anomalijų. Gerokai didesnę žalą pirmaisiais trimis nėštumo mėnesiais vaisiui gali padaryti virusinė infekcija (herpio, gripo ir pan.), todėl besilaukiančiai moteriai itin svarbu vengti kontakto su sergančiaisiais.

15. Kokie preparatai padėtų įveikti stiprius priešmenstruacinis negalavimus?

Tai išties dažna moterų problema. Nustatyta, kad įvairius su mėnesinių ciklu susijusius negalavimus jaučia iki 80 proc. moterų, apie 25 proc. iš jų nustatomas priešmenstruacinis sindromas, arba PMS, o 3-8 proc. prireikia specialaus gydymo. JAV Psichiatrų asociacija pastarąją būklę yra įvardijusi kaip ypač stiprų priešmenstruacinį savijautos sutrikimą, arba PMDD (Premenstrual Dysphoric Disorder). Šiai būklei gydyti iki šiol dažnai būdavo skiriami antidepresantai.

Neseniai sukurtos naujos kontraceptinės tabletės, kurios gali būti naudojamos net ir ypač stipraus PMS gydymui. Pagrindinė jų veiklioji medžiaga jau minėtas hormonas drospirenonas veiksmingai šalinantis PMS ir PMDD simptomus (iki šiol kontraceptinės tabletės šią būklę tik švelnindavo) ir turintis minimalų šalutinį poveikį. Kartu jos pasižymi ir antiandrogeniniu, t.y. vyriškųjų hormonų kiekį mažinančiu poveikiu, todėl mažina odos, plaukų riebumą bei spuogų kilimą, šiek tiek – ir kūno plaukuotumą. Manoma, kad šios tabletės tiks gerokai didesniam nei iki šiol moterų skaičiui, juolab, kad be jau minėtų nekontraceptinių poveikių, jos turi vieną svarbiausių privalumų – neskatina kauptis skysčiams ir didėti kūno svoriui.

dykai.lt