D. Britanijos mokslininkai priėjo išvadą, jog Visatos galaktikos turi vieną bendrą požymį, tiesa, kol kas neaišku kokį.
Tokią išvadą, leidusią suabejoti tamsiosios medžiagos egzistavimu, mokslininkai padarė po atsitiktiniu būdu atrinktų 200 galaktikų bendrųjų požymių analizės.
Pirmųjų galaktikų gimimas yra beveik toks pat paslaptingas kaip ir pačios gyvybės atsiradimas. Nors galaktikų egzistavimo niekas negali paneigti, tai kol kas nesuderinama su vienu iš fundamentalių fizikos dėsnių – „energija ir materija iš niekur neatsiranda ir niekur nepranyksta“. Tad kokiu būdu iš pirmutinės Visatos gyvybės fazės, kuomet egzistavo vienalytė materija, susiformavo dabartinės žvaigždės ir galaktikos?
Viena iš populiariausių teorijų aiškina taip: žvaigždžių sankaupos ėmė formuotis dėl stambių gravitacijos jėga susijusių materijos netolygumų. Tiksliau net ne materijos, o to, ką mokslininkai sąlyginai vadina „šaltąja tamsiąja medžiaga“.
Šios substancijos „gumulai“ tapo tarsi savotiški gravitaciniai klasteriai, turintys pakankamai didelę trauką, kad imtų link savęs traukti kosmines dujas ir dulkes.
Bėgant laikui didesni klasteriai pritraukė mažesniuosius ir taip formavosi žvaigždės bei jų sankaupos, virtusios į galaktikas. Tačiau tokiu būdu formuojantis galaktikoms būtų prireikę kelių milijardų metų. Be to, susidarytų begalės skirtingų galaktikų pagal pačius įvairiausius kriterijus.
Abi šios prielaidos nėra teisingos. Šiuolaikiniai teleskopai „susekė“ galaktikas, kurios susiformavo po Didžiojo sprogimo praėjus apytiksliai 400 tūkst. metų.
Kiti galaktikų tyrimai rodo, jog daugelis sankaupų pasižymi bendromis savybėmis ir dėsningumais. Tarkim, objekto diametrą paprastai galima įvertinti žinant vien jo spinduliavimo intensyvumą.
Grupė astronomų, vadovaujami Michaelo Disney`aus, nusprendė dar kartą patikrinti bendrąsias žvaigždžių savybes. Atrinktas galaktikas mokslininkai sulygino pagal šešis raktinius parametrus, nusakančius jų individualias savybes – masę, dydį, kampinį sukimosi greitį, spinduliavimo intensyvumą ir kitus požymius.
Paaiškėjo, jog visi šeši parametrai yra tarpusavyje susiję – tarp jų nustatytos penkios pastovios koreliacijos. Dėl to mokslininkai nusprendė, jog turėtų egzistuoti dar bent vienas parametras, bendras visoms galaktikoms. Tačiau koks tai parametras, kol kas astronomai nežino.
Jeigu mokslininkams pavyktų surasti šį parametrą, iškiltų grėsmė dabartiniam standartiniam kosmologijos modeliui, akcentuojančiam atsitiktinį ir nesisteminį pirmųjų galaktikų formavimąsi. Šis modelis apima ir teorinę tamsiąja materiją, tačiau tyrimo autoriai mano, jog atradus bendrą galaktikų požymį gali tekti paneigti tamsiosios materijos egzistavimo faktą.
