Produktus ir paslaugas mokslui kurianti tarptautinė kompanija „Thermo Fisher Scientific“ (TFS) trečiadienį sostinėje atidarė Mokslinės biologijos mokslų kompetencijų centrą. Į šį centrą kompanija investavo daugiau nei 41 mln. litų.
Naujasis centras tieks molekulinės, baltymų ir ląstelių biologijos produktus, gyvybės mokslams Rytų Europoje ir pasaulinei rinkai. Į centrą kompanija investavo 34 mln. litų, dar 7 mln. litų gavo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
„Plėsdami mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir gamybos veiklą Vilniuje, didiname savo galimybes aptarnauti augantį biotechnologijų sektorių Rytų Europoje, ypač klientus, naudojančius pažangias molekulinės biologijos technologijas diagnostikai ir ligų gydymui“, - sako TFS prezidentas Marcas N. Casperas.
TFS 2010-aisiais įsigijo šalies bendrovę „Fermentas International“ ir pradėjo ją plėsti. Dabar TFS Vilniaus padalinyje yra kuriamos inovatyvios technologijos, skirtos polimerazės grandinine reakcija paremtiems tyrimams, nukleorūgščių mėginių paruošimui, baltymų gryninimui ir antikūniams paremtiems diagnostikos tyrimams. Taip pat šis padalinys suteikia galimybes kurti ir gaminti produktus kitoms rinkoms, kaip diagnostika ir taikomieji tyrimai, pavyzdžiui, maisto patikrai.
Molekulinės biologijos mokslų kompetencijos centre jau dabar dirba 400 tyrėjų ir laboratorijos darbuotojų, tačiau bendrovė ateityje planuoja jų turėti daugiau. Kol kas bendrovė konkrečių ateities planų neatskleidžia, mat yra kotiruojama vertybinių popierių biržoje.
Anot kompanijos atstovų, Lietuvą jie pasirinko dėl patogios geografinės padėties, dėmesio, skiriamo inovacijoms, aukštos kvalifikacijos specialistų ir palankios ekonominės aplinkos.
Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, Lietuva turi potencialo pritraukti daugiau tokių kompanijų į Lietuvą. Tačiau kol kas pati Vyriausybė šioje srityje didelių pastangų nededa, o kliaujasi akademinės ir verslo bendruomenės dedamomis pastangomis.
„Pats didžiausias nuopelnas yra tų mokslo ir verslo žmonių, kurie šiuos projektus kuria ir sugeba pasiekti tokį lygį, kad mes esame žinomi pasaulyje. Turime neblogus universitetus, kur daug svarbių projektų plėtojama, tad jų sinergija su verslu duoda tokį rezultatą, kad daugelis kitų kompanijų pradeda klausti savęs, kodėl jų nėra Lietuvoje“, - teigia jis.
Pasak sostinės mero Artūro Zuoko, savivaldybė dar prieš gerą dešimtmetį pasirūpino sąlygomis mokslinio sektoriaus kompanijoms kurtis, tad šiandien skaičiuoja rezultatus.
„Tokios sėkmės istorijos neatsiranda savaime, jas reikia auginti. Tam reikia tokių kompanijų kaip „Fermentas“, kurios nuosekliai užaugo. Savivaldybė dar 2001 metais paskyrė vietas klasteriams, pavyzdžiui, Santaros slėnyje. Tie sklypai specialiai buvo skirti ne kokiems prekybos centrams, o mokslui plėtoti. Tai yra tos prielaidos, dėl kurių dabar Vilnių ir Lietuvą mato tokios pasaulinės kompanijos kaip TFS. O jų kokurentai stebi, kas vyksta aplinkui, todėl neatmetu galimybės, kad tokių kompanijų pas mus gali būti ir daugiau“, - sako jis.
Primename, kad praėjusią savaitę Santaros slėnyje buvo atidarytas bendrovės „Biotechpharma“ mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras. Tai yra pirmas tokio pobūdžio centras ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje. Jame jau pradėtos teikti visos biotechnologinės farmacijos paslaugos – nuo užsakomųjų mokslinių ekspertizių iki bandomųjų preparatų gamybos ikiklinikiniams ir klinikiniams tyrimams.
Evelina Povilaitytė
