Jungtinių Valstijų Gynybos departamentas pradėjo vykdyti naują stacionarių pasaulio vandenynuose įrengtų povandeninių laivų sekimo stočių tinklo kūrimo programą. Kai kurių ekspertų manymu, ji gali pakeisti dabartinę globalią karinės galios pusiausvyrą.
JAV bendrovė „Applied Physical Sciences“ (APS), kurios specializacija – gynybos nuo povandeninių laivų sistemos, pranešė pradėjusi pirmąjį naujos povandeninių laivų aptikimo sistemos kūrimo etapą. Šią savaitę APS laimėjo JAV karinio jūrų laivyno paskelbtą konkursą naujai povandeninių laivų sekimo dideliame gylyje technologijai kurti. Ši sutartis yra 15,2 mln. dolerių vertės.
Pranešama, kad naujoji sekimo technologija, kuri bus naudojama visuose pasaulio vandenynuose, turi apsaugoti JAV povandeninius laivus ir lėktuvnešius nuo netikėtų priešo povandeninių atakų, vykdomų dideliame gylyje. Kadangi didžiausią karinę grėsmę JAV laivynui šiuo metu kelia Rusijos, o netolimoje ateityje – ir Kinijos povandeniniai laivai, naujoji sistema bus nukreipta pirmiausia šių šalių karinei grėsmei pasaulio vandenynuose neutralizuoti.
JAV jau daugiau nei 60 metų naudoja povandeninius laivus sekančių akustinių stočių tinklus įvairiose pasaulio jūrose. Šiuo metu JAV karinis laivynas remiasi dviem stacionariomis tokios paskirties sistemomis: FDS ir SOSUS. Jos kontroliuoja Karibų jūros baseiną bei šalia Grenlandijos, Islandijos bei Britų salų esančius sąsiaurius. Pagal naująją DSOP pavadintą povandeninių laivų sekimo programą sekimo stočių tinklas apims giliavandenius Pasaulinio vandenyno rajonus, kuriuose egzistuoja vadinamasis giliavandenis garso kanalas. Tai šalto ir didelio tankio jūros vandens sluoksnis, kuriame garso sklidimo greitis yra mažesnis.
Pavyzdžiui, pusiaujo srityse toks sluoksnis egzistuoja maždaug 1 kilometro gylyje. Jį pasiekusios žemo dažnio garso bangos, pavyzdžiui, skleidžiamos povandeninių laivų sraigtų ar turbinų, horizontalia kryptimi gali sklisti labai dideliais atstumais. JAV kariškiai, pasitelkę naująją DSOP akustinio sekimo technologiją, tikisi aptikti vandenynų gelmėse net ir tyliausiai veikiančius povandeninius laivus. Be to, giliavandenį garso kanalą galima naudoti JAV povandeninių laivų komunikacijai su antvandeniniais laivais.
„Applied Physical Sciences“ turės pagaminti specialius akustinius daviklius, galinčius veikti dideliame gylyje ar netoli vandenyno dugno. Šie davikliai bus sujungti į tinklą ir galės kontroliuoti draugiškų ir potencialių priešininkų karo laivų judėjimą itin didelio ploto akvatorijoje.
Skelbiama, kad pagal „Applied Physical Sciences“ pasirašytą sutartį visi numatyti darbai turi būti atlikti iki 2014 m. birželio. Ekspertų teigimu, jei šis projektas bus sėkmingas, povandeniniams laivams bus žymiai sunkiau pasislėpti net ir vandenynų gelmėse, kurios šiuo metu yra svarbiausias maskavimosi būdas. Toks technologinis sprendimas gali rimtai susilpninti kitų šalių strategines branduolines pajėgas, kurių svarbiausias ginklas yra ne stacionarios ar mobilios tarpžemyninės raketos, o neišvengiamas ir kol kas neatremiamas atominių povandeninių laivų raketinis smūgis.
Šiame vaizdo siužete demonstruojama, kaip veikia autonominis stacionarus SOSUS sistemos hidrofonas.
