Žemės ūkio poveikis
Kaip žinia, klimato kaitą sukėlė per didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis, atsirandantis dėl intensyvių energetikos, pramonės procesų ir kitų žmogaus vykdomų veiklų. Žemės ūkis taip pat šiame sąraše. Nustatyta, jog minėtų dujų dalis, išskiriama iš žemės ūkio 2010 m. sudarė 23,7 proc. nuo visos emisijos Lietuvoje, kai tuo tarpu Europos Sąjungoje (ES) tik 10 proc.
Šiame sektoriuje didžioji dalis dujų į atmosferą išsiskiriama iš dirbamos žemės dėl naudojamų mineralinių trąšų, pesticidų bei jos purenimo. Dar viena didelio dujų kiekio priežastimi įvardijama atrajojantys galvijai bei paukščiai, kurie dujas išskiria virškinant pašarą. Žinoma, nereikėtų pamiršti ir biologiškai skaidžių žemės ūkio ir maisto pramonės atliekų, tokių kaip mėšlas, srutos, žlaugtai. Ir visa tai prisideda prie klimato kaitos didėjimo, kuris neigiamą poveikį turi ir pačiam žemės ūkiui.
Reikalavimai
Siekiant pristabdyti klimato kaitą, 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba priėmė galutį sprendimą, pagal kurį 2020-2030 m. žemės ūkio ir transporto sektoriai visose ES šalyse turės prisidėti prie bendro emisijų mažinimo 30 proc., lyginant su 2005 m. Europos komisijos skaičiavimais. Planuojama, kad Lietuvai bus iškeltas 10 proc. ŠESD mažinimo tikslas.
Gera žinia ta, kad žemės ūkis ne tik yra ŠESD šaltinis, bet kartu turi didelį teigiamo indėlio kovai su klimato kaita potencialą. Pagal Europos Komisijos ir Institut national de la recherche agronomique (INRA) atliktus tyrimus parinkta įvairių priemonių, tiek žemdirbiams, tiek užsiimantiems gyvulininkyste, kurias ūkininkai raginami taikyti, siekiant kovoti su klimato kaita.
Priemonės
„Didelį dėmesį savo ūkyje skiriame kokybei ir ekologijai. Pirmiausia į dirvožemį stengiamės įterpti kuo daugiau organinių medžiagų, pavyzdžiui, mėšlo ar komposto. Taip ne tik prisidedame prie klimato kaitos mažinimo, bet ir išlaikome humuso kiekį, kuris lemia, kad mūsų dirvos struktūra gera, o derlius gausus“, – pasakoja ūkininkas Mantas iš Jurbarko. Pasak jo, dėl sumažėjusio humuso kiekio žemėje, ji tampa skurdi, augalai pradeda jausti deguonies trūkumą, todėl Lietuvoje tai tampa didelė problema, nes vis daugėja nederlingų, nuskurdusių dirvožemių.
Siekiant sumažinti ŠESD kiekį, ūkininkai raginami mažinti pesticidų naudojimą, ariamus laukus apsodinti medžių juostomis, siekiant sumažinti vėjo eroziją ir kitą neigiamą poveikį, o nederlingas žemes apsodinti natūralia pievų augmenija ar miškais. Pasak ūkininko Manto, prisidėti prie klimato kaitos mažinimo gali kiekvienas. Kai kurios priemonės net nieko nekainuoja. „Racionalus technikos naudojimas – viena tokių. Mes stengiamės sunaudoti kuo mažiau degalų. Sudarome darbų maršrutą ir tada kombinuojame padargus keliems darbams atlikti. O esant galimybei taikome tiesioginę sėją.“
Taip pat dirbantys žemės ūkyje raginami srutas kaupti uždarose talpyklose, nedeginti šiaudų granulių ir jų neeksportuoti į kitas valstybes. Užsiimantys gyvulininkyste turėtų ilginti galvijų ganymo laiką, o dar geriau veisti mažiau ŠESD išskiriančius gyvulius. Taip pat ES skatina II-os kartos biodegalų gamybos įrenginių statybą, o srutas, mėšlą ir augalinės kilmės atliekas kiek įmanoma, naudoti biodujų gamybai.
Atsakomybė
„Aš save laikau naujosios kartos ūkininku. Ir ne tik dėl to, kad ūkininkaujame naudojant naujas technologijas. Mes jaučiame didelę atsakomybę prieš gamtą ir stengiamės ją tausoti. Gaila, bet ne visi žemės ūkyje tai supranta,“– apgailestauja ūkininkas.
Žemės ūkyje pirmiausia galima pradėti nuo priemonių taikymo, kurios nereikalauja papildomų investicijų. Nauda abipusė – mažinama ŠESD emisija, o kartu gaunama tiesioginė nauda ūkiui. Deja, yra nelengva įtikinti ūkio subjektus keisti gamybinę elgseną ir racionaliau naudoti gamtinius ir energetinius išteklius, tačiau laikui bėgant neliks kito pasirinkimo kaip tik ūkininkauti atsakingiau.
