europos vadovų taryba

Konservatoriai grįžta prie santykius su prezidentu aštrinusio atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) klausimo. Į naujus konfliktus su prezidentu įsivėlę valdantieji tvirtina, kad jau pavasario Seimo sesijoje pateiks ne kartą „į stalčių padėtą“ iniciatyvą, reglamentuoti Lietuvos atstovavimo EVT tvarką.

Prezidento Gitano Nausėdos ir konservatorių konfliktas jau tampa panašus į serialą be pabaigos. Akibrokštu konservatoriai vadina prezidento sprendimą į Europos Vadovų Tarybą išvykti be užsienio reikalų viceministro Simono Šatūno. Pasak Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, Nausėda taip sulaužė „konstitucinę sąrangą“. Konservatoriai dar labiau supyko po Prezidentūros paaiškinimo, esą viceministras savo darbus atliko dar iki Tarybos posėdžio.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį patvirtino, kad Europos lyderiams nepavyko susitarti dėl biudžeto plano, į kurį būtų įtraukta pagalba Ukrainai, nes tam paprieštaravo viena narė, kaip manoma, Vengrija. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė vetuosiantis lėšas Ukrainai. EVT vadovas ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo šeimininkas Ch. Michelis pareiškė, kad lyderiai grįš prie šio klausimo kitų metų pradžioje.

Briuselyje ketvirtadienį prasideda dvi dienas truksiančios intensyvios diskusijos dėl paramos Ukrainai – Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai spręs dėl 50 mlrd. eurų finansinio paketo ir Kyjivo derybų dėl narystės Bendrijoje pradžios. Dėl abiejų šių klausimų Europos Vadovų Taryba (EVT) turi sutarti vienbalsiai, tačiau jų priėmimui iki šiol priešinasi Vengrija. Susitikimo išvakarėse Europos Komisija (EK) atblokavo 10 mlrd.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ketvirtadienį pareiškė, kad dėl Rusijos karo Ukrainoje Europos Sąjungos gynybos išlaidos 2023 metais siekia rekordinę 270 mlrd. eurų sumą. Nepaisant rekordinio skaičiaus, Ch. Michelis pabrėžė, kad ES turi sukurti bendrąją gynybos rinką, kad būtų užtikrintas geresnis išlaidų koordinavimas ir greitesnė Bendrijos sąveika. „Gynybos pramonei siunčiame aiškią žinią: gaminkite, o mes pirksime“, – kalbėdamas Briuselyje sakė jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Europos Vadovų Tarybos posėdyje paragino Bendriją aktyviau spręsti migracijos iššūkius.  Kaip nurodoma išplatintame pranešime, „ne tik migracinis spaudimas Viduržemio jūros šalyse, bet ir situacija prie Europos Sąjungos (ES) rytinių sienų reikalauja ryžtingų veiksmų ES lygiu“. Lietuvos vadovo teigimu, dėmesys turi būti skiriamas tiek ES išorės sienos apsaugai, tiek darbui su neteisėtos migracijos kilmės šalimis.

Lenkijos proeuropietiška opozicija, vadovaujama buvusio Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko, sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose laimėjo daugumą, rodo daliniai rezultatai, paskelbti suskaičiavus 80 proc. balsų. Rezultatai parodė, kad valdančioji populistinė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) su 37 proc. balsų pirmauja, bet nesurenka daugumos, o D. Tusko Pilietinė koalicija, „Trečiojo kelio“ ir Kairiųjų partijos kartu yra surinkusios 52 proc. balsų.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį pažadėjo toliau remti Ukrainą kovoje su Rusijos agresija „tiek, kiek reikės“, ir pridūrė, kad Europos Sąjungos vadovai „smarkiai padidins“ šaudmenų, skirtų tiekti Kyjivui, gamybą. Ch. Michelis Bukarešte susitiko su Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu ir su juo aptarė ES paramą Ukrainai, saugumo klausimus kaimyninėje Moldovoje ir Rumunijos siekį prisijungti prie Šengeno erdvės.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kovą Europos Komisijos (EK) pristatytas Nulinės taršos pramonės aktas, kuriuo siekiama remti žaliųjų technologijų pramoninę gamybą, suteiks naujų galimybių Lietuvos verslui. G. Nausėda Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime pabrėžė naujos iniciatyvos įgyvendinimo svarbą, teigiama penktadienį išplatintame prezidentūros pranešime.