Arti Žemės skriejančių ir pavojų keliančių meteoritų iš tikrųjų yra 10 kartų daugiau nei manyta, atskleidė naujas JAV ir Kanados mokslininkų tyrimas.
Jo medžiaga paskelbta žurnale „Journal of Geophysical Research–Planets“.
Mokslininkai išnagrinėjo ir apibendrino 1960 – 1972 m. kauptus duomenis apie Žemę pasiekiančias infragarso bangas. Prietaisus infragarso bangoms registruoti sukūrė ir naudojo JAV karinės oro pajėgos – taip buvo fiksuojami branduolinių ginklų bandymai. Tačiau per 13 tokių prietaisų naudojimo metų jie aptiko ir 13 į Žemę pataikiusių ir aukštuosiuose atmosferos sluoksniuose sudegusių asteroidų infragarso spinduliuotę.
Pasak tyrėjų, jei pats mažiausias iš jų būtų pasiekęs planetos paviršių, būtų įvykęs sprogimas, kurio galia prilygtų 1700 tonų trotilo. Tuo tarpu paties didžiausio iš jų smūgis būtų prilygęs vienos megatonos galingumo bombai.
Remdamiesi sukauptais duomenimis, tyrimo autoriai apskaičiavo, kad vidutiniškai kartą per metus į Žemės atmosferą patenka kosminis kūnas, galintis sukelti 11 – 12 kilotonų galios sprogimą. Kas 15 metų pro Žemę pralekia meteoritas, galintis padaryti tokią pat žalą, kaip ir 1 megatonos galingumo bomba. Pavyzdžiui, Tunguskos meteorito smūgio galia atitiko maždaug 3-4 megatonų trotilo sprogimą. Tokie skaičiavimų rezultatai liudija, kad potrencilaus meteoritų pavijus yra 10 kartų didesnis, nei manyta iki šiol.
Daugelis specialistų mano, kad šiuo metu naudojamų Žemei potencialiai pavojingų kosminių kūnų paieškos ir stebėjimo techninių priemonių nepakanka galimam susidūrimui išvengti. Pastaraisiais mėnesiais keli gana dideli asteroidai astronomų ar net astronomijos mėgėjų buvo pastebėti tik po to, kai jie buvo priartėję prie Žemės pavojingu atstumu.
