Aplink Marsą skriejantis NASA kosminis zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ planetos paviršiuje nufotografavo angas, vedančias į tunelio pavidalo darinius. Neseniai panašus „šulinys“ buvo pastebėtas ir Mėnulyje.
Tyrinėdamas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) palydovo didelės raiškos kameros „HiRISE“ padarytas ir į Žemę perduotas nuotraukas, JAV Geologijos tarnybos fizikas Glenas Cushingas Arsia Mons ugnikalnio rajone aptiko kelias atviras paviršiaus angas.
NASA nuotr.
Originalią „HiRISE“ nuotrauką galima pamatyti šiame tinklalapyje.
Angos matomos kadaise čia tekėjusių požeminių lavos srautų vietose – maždaug 100 kilometrų ilgio ir iki 100 metrų pločio įdubose. Sprendžiant iš MRO nuotraukų, Marso paviršiuje žiojinčios angos yra nuo 50 iki 60 metrų skersmens.
Šis atradimas buvo pristatytas JAV Geologijos draugijos susirinkime. Pasak mokslininkų, nors galimų požeminių angų Marso paviršiuje požymių buvo atrasta jau anksčiau, šį kartą pavyko gauti kur kas įtikinamesnį jų egzistavimo įrodymą.
Pasak G. Cushingo, milžiniškų griovių pavidalo įdubos Arsia Mons apylinkėse greičiausiai susidarė po senovėje įvykusio šio ugnikalnio išsiveržimo, kai lavos srautų medžiaga atvėso ir sukietėjo, suformuodama natūralaus tunelio „lubas“. Kai kuriose jo vietose jos ilgainiui įgriuvo, ir taip susidarė iš Marso orbitos matomos atviros angos.
Panašios kilmės įgriuvų požymių JAV geofizikai buvo aptikę dar 2007 m. Tai vadinamosios „septynios seserys“ – septynios kiaurymės Marso paviršiuje, Arsia Mons apylinkėse, kurios, kaip manoma, veda į požeminių olų sistemą.
Pasak mokslininkų, šįkart aptiktos angos yra arčiau paviršiaus ir mažesnės. Jei Marso paviršiuje aptiktos angos iš tikrųjų veda į požeminių olų sistemas, jos gali būti naudingos būsimųjų ekspedicijų į Marsą dalyviams. Jose prireikus būtų galima įsikurti ir rasti prieglobstį nuo daugelio žmonėms pavojingų sąlygų Marso paviršiuje, įskaitant temperatūrų kaitą, radiaciją ir dulkių audras. „Olos iš tikrųjų galėtų nuo viso to apsaugoti“, - tvirtina G. Cushingas.
Be to, mokslininkai tikisi, kad požeminiuose urvuose galėjo išlikti kadaise Marse galbūt egzistavusios gyvybės pėdsakų – bakterijų ir kitų mikroorganizmų kolonijų. Tokios olos laikomos viena tinkamiausių vietų gyvybės Marse paieškoms. Nors, pasak specialistų, šiuo metu Marse veikiantys NASA marsaeigiai yra per toli, kad galėtų tirti atrastąsias angas ir galimus tunelius, ateityje čionai būtų galima pasiųsti robotus, kurie bandytų pro angas patekti į požeminį Marso pasaulį.
