Ar gali egzistuoti gyvybė 41 km aukštyje virš Žemės paviršiaus? Daugelis iš karto atsakys, kad ne – didelis šaltis, intensyvus ultravioletinis spinduliavimas tokią aplinką padaro mažų mažiausiai nepalankią gyvybei. Tačiau naujausias Indijos mokslininkų tyrimas atskleidė, jog ir stratosferoje egzistuoja gyvybė. Ir dar tokia, kokios Žemėje nebuvo pavykę atrasti.
Eksperimentinius tyrimus atliko mokslininkai iš Indijos Ląstelių ir molekulinės biologijos centro (Centre for Cellular and Molecular Biology) ir Nacionalinio ląstelių mokslo centro (National Centre For Cell Science).
Indai į atmosferą paleido aukštą balioną, pakėlusį apie 460 kg mokslinės įrangos, įskaitant sterilius hermetinius mėginių indelius, į kuriuos 20 ir 41 km aukštyje buvo paimti oro mėginiai. Jie vėliau atiduoti jau minėtiems moksliniams centrams, kurie turėjo atlikti lygiagrečius nepriklausomus mėginių tyrimus.
Paaiškėjo, jog zondas stratosferoje „pagavo“ 12 bakterijų ir 6 grybų kolonijas. Genetinė analizė parodė, jog dauguma iš jų yra panašios kilmės kaip ir įprastinės Žemės biosferos rūšys (DNR sutapo 98 %). Tačiau taip pat aptiktos visiškai naujos 3 bakterijų rūšys. Jos labai ryškiai skyrėsi nuo kitų „giminaičių“ ir pasižymėjo ypač dideliu atsparumu ultravioletiniams spinduliams.
Pirmoji bakterija iš šios trijulės pavadinta Janibacter hoylei – žinomo britų astronomo Fredo Hoyle vardu. Antroji – Bacillus isronensis – Indijos kosminės agentūros ISRO garbei (būtent ji organizavo baliono iškėlimą į stratosferą). Na, o trečiosios - Bacillus aryabhata – pavadinimu pagerbtas senovės Indijos astronomas Aryabhata.
Mokslininkai iš karto ėmėsi raminti nežemiškos gyvybės kilmės entuziastus, aiškindami, jog šie atradimai dar neįrodo kosminės gyvybės kilmės – į stratosferą bakterijos galėjo patekti oro srautais. Tačiau tas faktas, jog bakterijos egzistuoja tokioje nepalankioje terpėje, o jų genotipas skiriasi nuo kitų Žemės bakterijų, sutvirtina spėjimus, jog gyvybė į Žemę galėjo atkeliauti iš kosmoso. Tai jau nebe pirmas toks spėjimas – jau anksčiau mokslininkai yra išsakę hipotezę apie tai, jog Saulės vėjai galėjo atpūsti mikrobus iš Veneros į Žemės atmosferą.
Tokios teorijos nėra labai išskirtinės – daug mokslininkų laikosi prielaidos, jog gyvybę po kosmoso tolius gali išnešioti asteroidai arba kometos, o taip pat ir mikroskopinės kosminių dulkių dalelės – būtent jas ir stumia Saulės vėjas. O kai kurie kiti mokslininkai įsitikinę, jog tokie nežemiškos kilmės mikroorganizmai į mūsų atmosferą patenka nuolatos ir gan nemažais kiekiais. Tad nežemiškos gyvybės galima ieškoti ne tik tolimuose ir sunkiai pasiekiamuose kosmoso kampeliuose, bet ir mūsų gimtojoje planetoje.
Daugiau apie Indijos mokslininkų tyrimus galima sužinoti šiame ISRO pranešime.
