Netoli Paukščių tako galaktikos centro viena aplink kitą sukasi dvi didžiausios astronomams žinomos žvaigždės. Viena jų sveria tiek, kiek 114 Saulių. Pasak kai kurių specialistų, tokia masyvi žvaigždė jau turėjo sprogti, praneša NewScientist.
Kanados Monrealio universiteto mokslininkas Entonis Moffatas dviejų žvaigždžių sistemos A1 atradimą pristatė vakar Kanados astronomų draugijos susirinkime Ontaryje.
Dvi ankstesnės rekordininkės, kartu pavadintos WR20a, taip pat sudarė dvinarę sistemą. Abi jos sveria apytiksliai po 80 Saulės masių, todėl net mažesnė naujai atrastos sistemos žvaigždė – 84 Saulės masės – yra sunkesnė už bet kurią iš jų, jau nekalbant apie jos kaimynę. Astronomams toks radinys prilygsta „Aukso puodo“ laimėjimui dukart iš eilės.
„Aš pritrenktas ir labai susidomėjęs”, - sako atradime nedalyvavęs Škotijos Glazgo universiteto astrofizikas Džonas Braunas. „Nemaniau, kad tokios didelės žvaigždės gali egzistuoti, jos turėtų sprogti į gabalėlius”.
Kuo masyvesnė žvaigždė, tuo daugiau radiacijos ji sukuria savo branduolyje. Kartu padidėja ir spaudimas išoriniams žvaigždės sluoksniams, radiacijai veržiantis lauk. Dėl tikslaus žvaigždžių masės limito nesutariama, tačiau bet kokiu atveju sunkesnioji A1 žvaigždė turėtų būti arti susinaikinimo. Laimei, jei taip atsitiktų, Žemė būtų už saugių 20 tūkst. šviesmečių.
