Jei Žemėje prieš 3,9 mlrd. metų būtų egzistavusi gyvybė, ją būtų nušlavęs susidūrimas su asteroidu, rodo nauji Mėnulio kraterių tyrimai.
Kaip rodo nauji topografiniai žemėlapiai, „neramios Saulės sistemos jaunystės“ metu Žemę ir jos palydovą bombardavo didžiuliai asteroidai.
Susidūrimai buvo tokie galingi, kad jie būtų išgarinę visą mūsų planetoje buvusį vandenį ir sunaikinę bet kokius organizmus, rašo „Telegraph.co.uk“.
Šių antpuolių mastą atskleidė detaliausia iki šiol atlikta Mėnulio kraterių analizė.
JAV Browno universiteto mokslininkų komanda, naudodama NASA Mėnulio tyrimams skirto kosminio zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) lazerinį altimetrą nustatė ir pažymėjo žemėlapyje beveik 5,2 tūkst. Mėnulio paviršiuje esančių kraterių. Visų jų skersmuo siekia bent 20 kilometrų.
Mokslininkai nustatė, kad didžiausi krateriai susitelkę tuose regionuose, kur Mėnulio paviršius senesnis. Ten, kur paviršius jaunesnis, susiformavęs per paskesnius lavos antplūdžius, krateriai žymiai mažesni.
Šie įrodymai paremia mintį, kad Mėnulį ir Žemę prieš maždaug 3,9 mlrd. metų atakavo didžiuliai asteroidai. Šios atakos baigėsi po kelių šimtų milijonų metų, kai Jupiteris ir Saturnas nusistovėjo savo orbitose ir jų gravitacinė trauka ėmė veikti asteroidų žiedą, iš kurio šie atskriedavo. Nuo to laiko mums iš esmės pavyko išvengti didesnių kosmosu švilpiančių asteroidų. Tyrimui vadovavęs Jamesas
W. Headas III teigė, kad šie atradimai suteikia žinių apie Saulės sistemos kūdikystę.
„Tapo aišku, kad mes galime tikėtis sužinoti daug daugiau iš būsimų misijų, kurias atliks robotai ir ne tik. Dar tiek daug reikia nuveikti“, – kalbėjo jis.
Mūsų planetos geologinę praeitį tyrinėjantiems mokslininkams užuominų tenka ieškoti Mėnulyje, nes erozija Žemėje sunaikino visus susidūrimų su asteroidais pėdsakus.
Žemė susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų. Mokslininkai kol kas nėra tikri, kada atsirado gyvybė, tačiau įrodymai leidžia manyti, kad mikroorganizmai egzistavo prieš 3,5 mlrd. metų.
