Labai ankstyvas šių metų pavasaris jau leido Lietuvos agrarinių ir miško mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos specialistams surinkti dirvožemio ėminius mineralinio azoto ir sieros tyrimams. Trumpa ir šilta žiema padarė įtaką šių elementų atsargoms dirvožemyje – jų nustatyta nedaug, pranešė Žemės ūkio ministerijos atstovai.
Žemės ūkio ministerijos užsakymu nuo 2005 m. šalyje atliekami mineralinio azoto dirvožemyje stebėsenos tyrimai rodo, kad žiemos eiga daro didelę įtaką šio elemento kiekiui. Pastebimas dėsningumas, kad po šiltų žiemų mineralinio azoto dirvožemyje būna mažiau. Taip buvo 2014 m. pavasarį, tokie patys rezultatai gauti ir šiemet. Jei rudenį nustatytas mineralinio azoto kiekis vidutiniškai sudarė 61,2 kg/ha, tai šį pavasarį jo rasta tik 45,9 kg/ha. Sudaryti mineralinio azoto žemėlapiai rodo, jog labai daug mineralinio azoto per žiemą netekta intensyvioje augalininkystės gamybos zonoje – Šakių, Marijampolės, Kauno, Kėdainių, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės, Biržų rajonuose. Pietryčių Lietuvoje ir Žemaičių-Vakarų Kuršo aukštumoje, kur mažesnis augalininkystės gamybos intensyvumas, jo išliko daugiau.
Šį pavasarį mineralinio azoto 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje vidurio Lietuvoje vidutiniškai nustatyta – 54,3 kg/ha, vakarų Lietuvoje – 42,7 kg/ha ir rytų Lietuvoje – 42,6 kg/ha. Nors vidurio Lietuvoje mineralinio azoto yra visada daugiau nei kitose dvejose zonose, tačiau šį pavasarį nustatytas kiekis buvo mažiausias per visus 11 stebėsenos metų.
Vertinant pagal regionus, kiek didesniu už vidutinį mineralinio azoto kiekiu (60,1–65 kg/ha) dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje išsiskyrė tik Kėdainių rajonas, vakarinė Kauno rajono dalis ir rytinės Akmenės, Šiaulių ir Radviliškio rajonų dalys. Vidutiniai mineralinio azoto kiekiai (50,1–60 kg/ha) nustatyti Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Biržų, Panevėžio, Jurbarko rajonuose ir dalyje Raseinių, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės rajonų. Kituose Lietuvos rajonuose mineralinio azoto nustatyta mažai arba labai mažai.
Vertinant šalies mineralinio azoto kiekį dirvožemyje pagal augintus priešsėlius ir augančius augalus, daugiau jo 0-60 cm sluoksnyje rasta po kaupiamųjų augalų – 62,8 kg/ha, gerokai mažiau esamų žiemkenčių ir rapsų pasėliuose – 54,5, dar mažiau po augusių žiemkenčių ir žieminių rapsų – 48,4 bei vasarojaus – 47,3 kg/ha. O patys mažiausi kiekiai nustatyti daugiamečių žolių ir ganyklų pasėliuose – 33,7 kg/ha.
Pasak mokslininkų, azotu reikėtų tręšti pagal augalų poreikį planuojamam derliui, o kur mineralinio azoto nustatyta nedaug – jo normas reikėtų kiek padidinti.
Tikėtina, kad mineralinio azoto atsargos dirvožemyje antroje pavasario pusėje padidės. Tikslų vaizdą apie augančių augalų apsirūpinimą azotu ir kitais elementais pavasario pabaigoje parodys augalų lapų cheminė analizė. Ši analizė pastaraisiais metais tampa neatsiejama intensyvios auginimo technologijos, garantuojančios didelį ir kokybišką derlių bei racionalų trąšų panaudojimą, dalimi.
Kartu su mineraliniu azotu mokslininkai ištyrė ir mineralinės sieros kiekius dirvožemyje. Šiemet 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinės sieros labai mažai ir mažai (mažiau 15,0 kg/ha) nustatyta 10,3 proc., vidutiniškai (15,1–30,0 kg/ha) – 76,3 proc., o daug (daugiau 30 kg/ha) – 13,4 proc. Taigi, didelėje dalyje šalies dirvožemio vyrauja vidutiniai kiekiai mineralinės sieros.
Siera tręšti mažiau reiklius augalus (javus, cukrinius runkelius, bulves, kukurūzus, ankštinius) siūloma 10 kg/ha, o reiklius (rapsus, daugiametes žoles, kopūstines daržoves) – 20 kg/ha. Sieros savo sudėtyje turi kalio sulfatas, amonio sulfatas, kalio magnezija, azoto-sieros trąšos. Taip pat gerai tinka visos kompleksinės trąšos, turinčios daugiau kaip 4 proc. sieros, sakoma pranešime.
