Mokslininkai po Grenlandijos salą dengiančiais ledynais atrado 750 km ilgio kanjoną, kuris savo dydžiu prilygsta Didžiajam kanjonui Kolorado valstijoje (JAV).
Ranka pasiekiant „Google“ žemėlapius, turint „Street View“ technologiją, kartais gali susidaryti įspūdis, jog visas Žemės rutulys jau yra patekęs į žemėlapį, nebėra jokių paslapčių. Vis dėl to, Bristolio geografijos mokslų mokyklos mokslininkai Grenlandijoje neseniai atrado neįtikėtinai didelį kanjoną, paslėptą giliai po ledo sluoksniu.
Paskutinius porą dešimtmečių mokslininkai iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir NASA analizavo radarų duomenis apie tūkstančius kilometrų teritorijos. Galiausiai, mokslininkams pavyko sudėlioti landšafto vaizdą, kuris yra giliai po ledu. Sudėliojus visą informaciją į vietą, atsiskleidė iki šiol nežinotas kanjonas, esantis 2 km po Grenlandijos ledu.
Vietomis kanjono gylis siekia apie 800 metrų, o jo ilgis – 750 kilometrų. Tai yra ilgesnis kanjonas už Didįjį kanjoną (446km), esantį JAV, Arizonoje. Manoma, kad jis susidarė dar iki Grenlandiją padengiant ledynams, o šie didžiausią pasaulyje salą sukaustę jau kelis pastaruosius milijonus metų.
Kanjonas savo forma primena vingiuojančią upės vagą. Šalia jos didžiausia Didžiosios Britanijos upė Severnas būtų it maža gyvatėlė ir siektų tik pusę Grenlandijos kanjono ilgio ir gerokai mažiau jo gylio.
Kanjonas buvo atrastas mokslininkams išanalizavus NASA, Jungtinės Karalystės bei Vokietijos tyrėjų ištisus dešimtmečius rinktus radarų duomenis. „Ledas praleidžia tam tikro dažnio radijo bangas, kurios, pasiekusios uolas po ledu, atsispindi ir sugrįžta", – aiškina tyrimo autoriai, kurių darbo rezultatus publikavo žurnalas „Science“.
NASA mokslininkas, Michaelis Stundingeris sakė: „Atlikti šį atradimą mums padėjo 2 dalykai. Pirmiausiai, milžiniškas informacijos kiekis, kurį surinko komandos „IceBridge“ tyrėjai. Taip pat, sunkus darbas, derinant naują informaciją su jau egzistavusiais duomenimis. Neįtikėtina, jog 21 amžiuje dar galėjome nežinoti apie 750 km ilgio kanjoną, tūnantį po Grenlandijos ledu. Tai atskleidžia, kiek nedaug mes dar žinome apie uolienas, slypinčias po ledo sluoksniais.“
Radarų duomenys rodo, kad Grenlandijos kanjonas driekiasi nuo salos centro iki šiauriausio Grenlandijos taško, kur užsibaigia giliu fiordu, jungiančiu jį su Arkties vandenynu.
„Google Streetview“ galimybės apžiūrėti daugybę pasaulio miestų ir šiuolaikiniai skaitmeniniai visa ko (nuo populiacijos tankio iki gyvenimo kokybės) žemėlapiai sudaro įspūdį, kad Žemės kraštovaizdis yra visiškai ištyrinėtas. Tačiau tai toli gražu nėra tiesa, – pažymi Bristolio universiteto Geografijos mokslų mokyklos profesorius Džonatanas Bamberis (Jonathan Bamber). – Mūsų tyrimas įrodo, kad atradinėti dar tikrai yra ką.“
Mokslininkai įsitikinę, kad kanjonas išlaikęs didžiulę svarbą kaip sub-ledynų tirpsmo vandenų drenažo kanalas, papildantis Arkties vandenyną. Net ir gerokai iki ledynų susiformavimo Grenlandijoje, prieš daugiau kaip 4 mln. metų, kanjonas tarnavo kaip vandens perteklių nukanalizuojantis kanalas, byloja mokslininkų gauti rezultatai.
„Šis atradimas primena, kad Žemė yra atskleidusi toli gražu ne visas savo paslaptis, – kolegoms iš Vokietijos antrina britų geografas Deividas Voganas (David Vaughan). – 750 km ilgio kanjonas po ledu pratūnojo milijonus metų. Toks atradimas pats savaime yra tiesiog kvapą gniaužiantis. Tačiau šio tyrimo rezultatai reikšmingi ir plėtojant Grenlandijos praeities sampratą.“
http://www.youtube.com/watch?v=jcTewq3C3pA&feature=player_embedded
