JAV astronomai paskelbė pačias ryškiausias iki šiol Plutono nuotraukas. Juos nustebino mįslinga šviesi dėmė planetos pusiaujo srityje ir tai, kaip sparčiai pasikeitė šios mažosios planetos šviesumas.
NASA pranešime teigiama, kad nuo Plutono atradimo 1930 metais jis nuolat buvo stebimas antžeminiais teleskopais, tačiau kosminė observatorija „Hubble“ dabar pateikė pačias ryškiausias jo paviršiaus nuotraukas. Pasak mokslininkų, nuotraukų apdorojimui prireikė 4 metų ir 20 nuolat veikiančių sujungtų kompiuterių, naudojančių specialią programinę įrangą.
Ryškiausios iki šiol besikeičiančio Plutono paviršiaus nuotraukos, padarytos „Hubble“ teleskopu. Viduriniojoje (180 laipsnių) pusiaujo srityje matyti mįslinga šviesi dėmė. NASA ir ESA nuotr.
Plutonas yra taip toli nuo Žemės, kad jo paviršiaus stebėjimas netgi kosminiu teleskopu NASA astronomų lyginamas su bandymu įžiūrėti užrašus ant futbolo kamuolio, esančio už 64 kilometrų nuo stebėtojų. Tačiau naujųjų nuotraukų kokybė esanti tokia gera, kad mokslininkams pavyko aptikti aiškius skirtumus Plutono paviršiuje lyginant 1994 m. ir 2002-2003 m. „Hubble“ padarytas nuotraukas.
Naujosios nuotraukos užfiksavo keistą mažosios planetos pasaulį beveik tikroviškomis spalvomis: pasak mokslininkų, dabar Plutonas matomas taip, tarsi būtų stebimas iš link jo skriejančiame kosminiame laive esančių astronautų. Jo paviršius vietomis yra raudonos, geltonos ir pilkos spalvos, o pusiaujo srityje plyti paslaptinga šviesi dėmė, kurios kilmės mokslininkai dar negali paaiškinti, skelbia „Space.com“.
Besikeičiantis Plutono veidas. NASA ir ESA nuotr.
Kai kurios spalvos naujosiose Plutono nuotraukose, astronomų manymu, gali būti saulės ultravioletinių spindulių sąveikos su retoje Plutono atmosferoje esančiu metanu rezultatas. Manoma, kad šviesioji dėmė pusiaujo regione yra neįprastai didelis sušalusio anglies monoksido telkinys.
„Hubble“ programos pranešime teigiama, jog mokslininkus labai nustebino tai, kad pasikeitė Plutono šviesumas. Lyginant su 1994 m. „Hubble“ surinktais duomenimis, naujosios nuotraukos, padarytos „Advanced Camera for Surveys“ kamera, liudija didelį Plutono paviršiaus pokytį: per šį laiką jis tapo raudonesnis, jo šiaurės ašigalio sritis – šviesesnė, o pietų pusrutulis patamsėjo.
Gali būti, kad tokios paviršiaus permainos susijusios su labai ištęsta Plutono orbita, sukeliančia didelius paviršiaus temperatūros svyravimus. Plutonas aplink Saulę apsisuka per 248 žemiškus metus.
NASA astronomai mįslingąją dėmę Plutono paviršiuje, kuri, pasak jų, yra anomaliai ryški ir labai pastovi, jau pasiūlė įtraukti į prioritetinių kosminio zondo „New Horizons“ tyrimų sąrašą. Šis NASA aparatas Plutoną pasieks 2015 metais. Tiesa, „New Horizons“ pro jį pralėks taip greitai, kad didžiausia įmanoma raiška pavyks nufotografuoti tik šiaurinį Plutono pusrutulį.
Pasak Kalifornijos universiteto Pasadenoje planetologijos profesoriaus Mike‘o Browno, „New Horizons“ šiuo metu yra beveik pusiaukelėje į Plutoną, o artėjant prie šios mažosios planetos ir jos palydovų atsiras įvairių aukštos kokybės nuotraukų ir prietaisų surinktų duomenų. Tačiau naujausios „Hubble“ nuotraukos esą padės geriau pasiruošti susitikimui su Plutonu.
Netikėtai sparčiai besikeičiantis Plutono paviršius ir šviesioji anomalija pusiaujo srityje – ne vienintelė šios Saulės sistemos pakraštyje esančios mažosios planetos mįslė. Mokslininkai dar nežino, kaip galima paaiškinti Plutono ir jo palydovo Charono paviršiaus temperatūros skirtumus, yra ir kitų platesnių tyrimų reikalaujančių stebėjimų rezultatų.
