Žmonija gali tapti šeštojo didžiojo išnykimo Žemės istorijoje priežastimi, teigiama žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime.
Per paskutiniuosius 540 mln. metų gamtiniai įvykiai sukėlė penkis didžiulius rūšių išnykimus. Tačiau naujoji grėsmė – žmonių kūrinys, atsiradęs dėl gyvenamosios vietos mažėjimo, per didelės medžioklės, žvejybos, virusų ir bakterijų bei dirbtinai įveistų rūšių plitimo, šiltnamio efektą sukuriančių dujų sukeltų klimato pokyčių, praneša naujienų agentūra AFP.
Iškastos fosilijos rodo, kad per pirmuosius 5 didžiuosius išnykimus buvo sunaikinta mažiausiai 75 proc. visų gyvūnų rūšių.
Kalifornijos universiteto paleobiologai tyrinėjo dabartinę biologinę įvairovę, kaip barometrą naudodami pasaulio žinduolių rūšis.
Iki žmonijos plėtros, prasidėjusios prieš 500 metų, žinduolių išnykimai buvo labai reti: vidutiniškai per milijoną metų išnykdavo dvi rūšys.
Tačiau per penkis pastaruosius šimtmečius nuo Žemės paviršiaus dingo mažiausiai 80 iš 5 570 žinduolių rūšių, o tai aiškus įspėjimas apie biologinei įvairovei kylantį pavojų.
„Panašu, kad šiuolaikinio nykimo tempas panašėja į masinio išnykimo tempus, net ir „masinio išnykimo“ apibrėžimo kartelę iškėlus pakankamai aukštai“, – kalbėjo tyrėjas Anthony Barnosky.
Piešiamas paveikslas grindžiamas Raudonojoje knygoje atsidūrusių žinduolių išlikimo perspektyvomis. Darant prielaidą, kad šios rūšys išnyks, o biologinės įvairovės mažėjimas toliau nesustabdomai vyks, „šeštasis didysis išnykimas" gali prasidėti po 3–22 šimtmečių, tvirtina A. Barnosky.
Lyginant su ankstesniais išnykimas, šis gali būti ypač spartus.
Keturi iš penkių ankstesnių didžiųjų išnykimų truko nuo šimtų tūkstančių iki milijonų metų. Jų pagrindinė priežastis – dėl natūralių priežasčių šiltėjantis arba šaltėjantis klimatas.
Netikėčiausias išnykimas laukė kreidos periodo pabaigoje, maždaug prieš 65 mln. metų, kai į Jukatano pusiasalį dabartinės Meksikos teritorijoje nukrito asteroidas ar kometa. Po to kilusios ugnies audros ir susidarę pelenai atvėsino planetą. Tuomet išnyko apie 76 proc. rūšių, taip pat ir dinozaurai.
Žurnale „Nature“ publikuojamo tyrimo autoriai pripažino, kad jis turi trūkumų. Anot jų, fosilijų duomenys nėra pilni, o žinduoliai nėra tobulas biologinės įvairovės Žemėje kontrolinis taškas. Jų teigimu, norint patvirtinti šiuos teiginius, dar reikia tolesnių tyrimų.
Tačiau savo prognozes jie apibūdino kaip konservatyvias ir įspėjo, kad didžiulio masto išnykimas turėtų įtakos tokį ilgą laiką, kurį žmogui sunku įsivaizduoti.
„Biologinės įvairovės atkūrimas truks tokį laiką, kuris žmonėms neturi reikšmingos prasmės“, – teigiama tyrime.
„Naujų rūšių evoliucijai paprastai prireikia mažiausiai šimtų tūkstančių metų, o atkūrimas po didžiojo išnykimo greičiausiai apima milijonus metų trunkantį laiko tarpą“, – sakoma tyrime.
Tačiau pabrėžiama, kad vilties vis dar yra.
„Kol kas tik 1–2 proc. visų rūšių, kurias galime stebėti, išnyko. Vertinant šiuos skaičius neatrodo, kad esame pažengę labai toli kelyje išnykimo link“, – kalbėjo A. Barnosky.
Prancūzų biologas Gillesas Boeuf, Gamtos istorijos muziejaus Paryžiuje prezidentas, komentuodamas tyrimą teigė, kad pirmą kartą naujo didžiojo išnykimo klausimas iškeltas 2002 metais.
Anot jo, iki šiol mokslininkai nustatė 1,9 mln. naujų rūšių, kasmet aptinkama dar po 16–18 tūkst., dažniausiai – visai mikroskopinių.
„Dirbant tokiais tempais, mums prireiks tūkstančio metų visai Žemės biologinei įvairovei, kurią greičiausiai sudaro 15–30 mln. rūšių, suregistruoti. Tačiau jei viskas vyks taip, kaip dabar, iki šio amžiaus pabaigos pusė iš šių rūšių jau bus išnykę, ypač – tropiniuose miškuose ir koraliniuose rifuose“, – komentavo biologas.
